Žadėjęs kaip nors prakrizenti krizę miesto meras Andrius Kupčinskas vakar prabilo apie "karštai raudoną" biudžetą.

Optimizmo beveik neliko

"Šių metų biudžetas – karštai raudonas. Būtų gerai, kad ir tokį surinktume. Metai bus įtempti", – pripažino A.Kupčinskas. Šiandien miesto taryba turėtų patvirtinti 2009-ųjų biudžeto projektą. Jame numatoma 803,5 mln. litų pajamų ir asignavimų.

"Tikėtis, kad visi suplanuoti pinigai pasieks miestą, būtų naivu, todėl būsime priversti imtis ir nepopuliarių sprendimų", – užsiminė administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. Skylėto biudžeto pasekmes pirmiausiai pajus savivaldybės administracija.

Dar pernai buvo planuojama, kad 2009 m. biudžete turėtų būti apie 920 mln. litų, tačiau gąsdinanti krizė privertė skaičius apkarpyti. Miestą valdančios Sėkmės koalicijos atstovai pripažįsta, kad ne visi poreikiai bus patenkinti, ne visi darbai bus atlikti. Šiųmetinis biudžetas turės užlopyti daugiau kaip 40 mln. litų pernykštę skolą.

Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė priminė, kad biudžeto vykdymas pirmiausia priklausys nuo finansinės drausmės, kurios privalo laikytis administracija.

Kas tvarkys kiemus?

Daugiausiai rūpesčių miesto vadovams kelia viešasis transportas ir miesto tvarkymas.

Nors meras žada, kad viešojo transporto bilietai artimiausiu metu nebrangs, autobusais ir troleibusais važinėjantiems kauniečiams gali tekti keisti savo įpročius. Miesto vadovai paragino autobusų ir troleibusų įmones trumpinti kai kuriuos viešojo transporto maršrutus, keisti jų grafikus.

"Didžiuliai autobusai neretai veža orą, o mes turime sumokėti už nuvažiuotus kilometrus", – galimybę taupyti įžvelgė V.Gudėnas. Jis piktinosi, kad transporto įmonių vadovai neieško konstruktyvių sprendimų. "Tuoj skubama gąsdinti, kad reikės atleisti vairuotojus arba kažkur nebus nuvežami keleiviai", – aiškino administracijos direktorius. Jis patikino, kad paskolų įsipareigojimai bankams iki šiol buvo vykdomi. Už skolintus pinigus pirkti autobusai ir troleibusai ir toliau turėtų vežioti miesto gyventojus.

Miestui tvarkyti numatyta apie 10 mln. litų, želdiniams prižiūrėti – beveik 2 mln. litų. V.Gudėnas žada, kad taupant pinigus miestas nebus apsileidęs labiau nei pernai ir gėlynams pasodinti lėšų užteks.

Nuo kovo 1-osios savivaldybė pati turės rūpintis daugiabučių namų teritorijų tvarkymu, tačiau tam reikalingų beveik 14 mln. litų nėra. "Raginsime žmones gyventi švariau, organizuosime talkas", – kaip išeitį iš situacijos pasiūlė vicemeras Steponas Vaičikauskas. Talkoms organizuoti žadama atseikėti 50 tūkst. litų.

V.Gudėnas įspėja, kad tokia situacija sukels socialinį nepasitenkinimą. "Daugiabučių namų gyventojai to siekė. Tačiau piktinsis tie, kurie gyvena bendrijose ir už tvarkymą moka patys", – aiškino administracijos direktorius.

Dosnūs ne visiems

Miesto meras žada, kad skolinantis daugiausiai dėmesio bus skiriama Sporto ir pramogų rūmams Nemuno saloje. Arenai statyti savivaldybė skolinsis apie 22 mln. litų. Antrajam tiltui į Nemuno salą statyti Kelių priežiūros fonde šiemet reikės rasti apie 5–6 mln. litų.

Daug vilčių dedama į Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus. Vicemeras Rimantas Mikaitis patikino, kad visi investiciniai projektai mieste šiemet bus įgyvendinami. Žadama pradėti A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją. Iš mirties taško turėtų pajudėti darbai "Girstutyje". Už ES fondų pinigus bus tvarkomas Pažaislio vienuolynas, Šv.Jurgio bažnyčia. Toliau bus tęsiamas Kauno pilies atstatymo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektas.

"Gyvenimas nesustos ir darbai vyks. Skelbiant konkursus kainos sumažėja. Šiemet sutaupytos lėšos plauks į rezervą", – užsiminė R.Mikaitis.

Nors Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Dramos teatro rekonstrukcijos darbams biudžete lėšų nenumatyta, miesto politikai žada būti dosnūs bažnyčioms. 500 tūkst. litų iš miesto biudžeto bus skirta skoloms už naujas grindis Arkikatedroje padengti. Tiek pat bus atseikėta Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios kiemui tvarkyti. Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios stogo remontas miestui atsieis 150 tūkst. litų.

Pernykščiai mero pažadai 300 tūkst. litų paremti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui kuriamą filmą "Žalgiris – geležies diena" greičiausiai liks neįgyvendinti.