Dėl neremontuojamo stogo nepatenkinti vieno Senamiesčio daugiabučio gyventojai inicijavo bendrijos pirmininkės pakeitimą, tačiau ji pasiduoti neketina. Bendruomenė skilo į dvi dalis.
Bėga vanduo
Trejus metus kaip nuomininkas ir paskutinius kelerius metus kaip buto savininkas Senamiestyje, Kumelių gatvės 16 name gyvenantis Juris Kalvaitis pasakojo seniai pastebėjęs, kad esą namo bendrijos pirmininkė nevykdo savo prievolių.
Vyras ir keli namo gyventojai "Kauno dienai" teigė, kad per visą tą laiką nebuvo sušauktas nė vienas bendrijos narių susirinkimas. Šis nusižengimas gal ir nekliūtų, bet name neatliekami būtini remonto darbai. Senokai pastebėta, kad reikia tvarkyti elektros instaliaciją, vamzdynus, o svarbiausia – renovuoti kiaurą stogą. Per jį varvantis vanduo bėga ne tik per laiptinės, bet ir kai kurių butų lubas ir sienas, užveisė pelėsį.
Gyventojų teigimu, prieš porą metų bendrijos pirmininkė pateikė apytikslius skaičiavimus, kad sudūlėjusių čerpių keitimo darbai gali kainuoti apie 120 tūkst. litų. Svarstyta galimybė pagalbos kreiptis į būstus administruojančias įmones ar būsto renovacijos fondus, tačiau bendrijos pirmininkė buvo prieš visus pasiūlymus. Nutarta pinigus rinkti po truputį. Nuo to laiko buvo kapitališkai sutvarkyti įėjimo į pastatą laiptai, pakeisti plastikiniai langai viduje, o stogas – nė krust.
"Pagalvojome, kad dabar kaip tik geras metas pasikeisti stogą. Ir medžiagų, ir darbų kainos nukritusios, todėl pradėjome raginti kažką daryti, tačiau nebuvo priimta jokių sprendimų", – pasakojo J.Kalvaitis.
Slapukavimas kelia įtarimų
Šiaip ne taip privertus sušaukti butų savininkų susirinkimą, žmonės išrinko naują valdybą ir pirmininką, kuriuo turėtų tapti J.Kalvaitis, tačiau valdžios keitimo procedūra užstrigo. Anot vyro ir jį palaikančių kaimynų, senoji pirmininkė atsisako jiems pateikti susirinkimo protokolą ir kitus būtinus dokumentus. Apskritai, susitikti ar paskambinti jai labai sunku. J.Kalvaitis sakė, kad to nepavykdavo padaryti net avarinėms tarnyboms, kurios atvykdavo likviduoti gedimų. Tuo įsitikino ir "Kauno dienos" žurnalistai. Moteriai į mobilųjį telefoną paskambinti nesisekė tris dienas.
Toks slapukavimas daliai gyventojų kelia įtarimų, kad nuo pat bendrijos įkūrimo dienos jai pirmininkaujanti moteris gali kai ką slėpti. Jau anksčiau buvo kalbų, kad kai kurie butai yra kur kas didesni, nei deklaruojama, pastebėta elektros ir vandens vagysčių atvejų. Gal pirmininkė bijo įsileisti būstą administruojančias įmones, nes jos pirmiausia atliktų auditą?
Stogą liepė suremontuoti
Pirmininkė prieš naująją ir kol kas neoficialią valdžią ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Ji surinko septynių gyventojų parašus, kurie reikalauja, kad pirmininko rinkimai būtų pakartoti. J.Kalvaitis sako negalintis užtikrintai pasakyti, ar jis atstovauja daugumos interesams, nes dabar bendrijai vadovaujanti moteris atsisakė pateikti bendrijos narių sąrašą.
"Mes jai aiškiname, bet ji nesupranta arba nenori suprasti, kad visa tai darome ne dėl naujos namo valdžios, ar kokių neaiškių darbų išaiškinimo. Mes norime tik stogą susitvarkyti", – kalbėjo vienas namo gyventojas.
J.Kalvaitis teigia nenorintis pirmininkės kuo nors apkaltint ar primygtinai gyventojus įkalbinėti versti valdžią, tačiau jos nenoras tvarkyti stogą jam kelia nuostabą ir verčia imtis veiksmų.
"Netinka namus administruojantis "Žaidas"? Ieškom kito administratoriaus. Netinka administratoriai? Ieškom kito varianto. Tačiau bet kokį pasiūlymą lydi pirmininkės pareiškimai, kad nieko nebus, kol patys nesurinksime pinigų stogo remontui. Bet kiti daugiabučiai kažkaip tuos stogus susiremontuoja, o mes negalime", – stebėjosi J.Kalvaitis.
Žmonės prarado viltį greitai susitvarkyti stogą, tačiau jiems į pagalbą pagaliau atėjo pastatų būklę privalanti prižiūrėti savivaldybė. Jos specialistė apsilankė viename pro stogą varvančio vandens niokojamame bute ir pirmininkei nurodė imtis veiksmų.
"Iki birželio turi būti sudaryta komisija, kuri įvertins pastato būklę. O stogas privalo būti suremontuotas iki kitų metų balandžio 15 d. Terminas nemažas, nes stogas išties didelis ir privalo būti dengtas čerpėmis, nes namas stovi kultūros paveldo teritorijoje", – aiškino savivaldybės vyr. specialistė Angelė Liekienė.
Mindaugas Steponavičius
www.blogabendrija.lt teisininkas
Tai tipiškas bendrijų pirmininkų aplaidumo ir neūkiškumo pavyzdys. Teisės aktai numato, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, siekiant, kad namo bendrojo naudojimo objektai atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinio reikalavimus. Iš jūsų pateikiamų aplinkybių akivaizdu, kad bendrijos pirmininkė nevykdo jai teisės aktų pavestų funkcijų. Bendrijos pirmininkė net ir be namo bendraturčių sutikimo privalo organizuoti stogo remonto darbus. Deja, praktikoje labai dažnai pasitaiko, kad ankstesnis pirmininkas, net ir bendrijos nariams išrinkus naują pirmininką, visais įmanomais būdais vilkina ir trukdo naujo pirmininko registravimo procesą ar neperduoda visų reikiamų dokumentų naujai išrinktiems bendrijos valdymo organams. Bendrijos pirmininkei nesutinkant geranoriškai perduoti bendrijos dokumentų, vienintelis teisėtas būdas išreikalauti prašomus dokumentus yra kreipimasis į teismą. Pastebėtina, kad įstatyme numatyta, jog bendrijos veiklos kontrolę turi vykdyti bendrijos revizijos komisija, tačiau labai dažnai būna, kad revizijos komisijos sudaromos iš bendrijos pirmininkui palankių asmenų, todėl jokios objektyvios kontrolės revizijos komisija neatlieka. Šiuo atveju kreipiantis į teismą galima tikėtis tinkamo bendrijos veiklos tyrimo ir objektyvių rezultatų. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos (bendrijos pirmininko) nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, todėl per tyrimą nustačius, kad bendrijos pirmininkė savo neteisėta veikla padarė žalą bendrijai ar jos nariams, reikėtų svarstyti klausimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo teismine tvarka.
Savivaldybės Įmonių valdymo ir statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Vytautas Jurkevičius:
Savivaldybei pavesta prižiūrėti visus pastatytus ir naudojamus pastatus. Tokių objektų Kauno teritorijoje yra beveik 78 tūkst. Pagal nustatytą tvarką mes kartą per metus turime visuose juose apsilankyti, bet pas mus dirba tik trys žmonės. Fiziškai to padaryti neįmanoma, todėl turime sudarę sąrašą objektų, kurie, mūsų ir seniūnijų specialistų akimis žiūrint, reikalauja didesnio dėmesio. Dirbame dviem kryptimis: daugiau dėmesio skiriame pastatams iš to sąrašo ir skundams. Pagrindinis dėmesys atitenka Senamiesčiui, kur daug apleistų namų su skilinėjančiais balkonais ir kitomis bėdomis. Jeigu varva stogas, tai nėra pati didžiausia bėda, bet ji gali privesti prie gegnių puvimo ir pastato griūvimo. Todėl rašome techninės priežiūros aktą ir kreipiamės į namo administratorių arba bendriją. Reikalavimai atitinka protingumo kriterijus, bet juos privaloma vykdyti. Jeigu dėl nepriežiūros namo būklė tampa kritinė, namo pirmininkas gali būti nubaustas 2,5 tūkst. litų dydžio administracine bauda. Taip nebūna, kad po baudos nepradėtų tvarkytis, bet teisės aktuose numatyta, kad galima bausti ir pakartotinai.
Naujausi komentarai