Senamiestis dūsta nuo automobilių, gyventojai skundžiasi, o specialistai skėsčioja rankomis. Kitais metais padėtis turėtų pasikeisti, nes pradėta ieškoti geriausio transporto valdymo modelio.

Kalbasi su verslininkais

Nuo automobilių gausos Kauno senamiestį gelbėjantys transporto srautų valdymo specialistai ne vienus metus trauko pečiais. Užgesinami karščiausi židiniai, tačiau greitai atsiveria naujos piktžaizdės. Visus skaudulius bandoma malšinti kaitaliojant kelio ženklus, reguliuojant šviesoforus, nors tai turi minimalų poveikį, tačiau geriausias eismo organizavimo variantas neatrastas iki šiol. Todėl čia klesti chaosas: vairuotojai važinėja šaligatviais, automobiliai paliekami ir siaurose gatvėlėse, kartais taip užblokuojamas kelias.

"Galima sakyti, kad Kaune rimtų transporto spūsčių apskritai nesusidaro, bet ši vieta yra pati problemiškiausia gatvių tinklo dalis mieste. Jei yra problemų, reikia bandyti jas išspręsti", – kalbėjo savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Geriausio eismo problemų sprendimo būdo paieškas savivaldybė vis atidėliojo, tačiau neseniai atsirado partneriai, kurie sutinka pasidalyti projekto rengimo išlaidas. Apie kartu rengiamo projekto galimybę prakalbo bendrovė "Baltisches Haus", kuri ketina verslui naudoti jai priklausančią buvusio "Lituanicos" fabriko teritoriją. Savivaldybė ir privati bendrovė kalbasi dėl Senamiesčio susisiekimo sistemos specialiojo plano rengimo.

"Baltisches Haus" privalo turėti eismo schemą, jeigu nori savo plėtojamą teritoriją aprūpinti lankytojų srautais. O savivaldybei tai puiki proga išsiaiškinti, koks eismo sistemos modelis būtų pats geriausias", – pastebėjo savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Lukošius.

Su "Baltisches Haus" atstovais, kurie pasakytų, kiek įmonė galėtų prisidėti prie specialiojo plano rengimo, "Kauno dienai" susisiekti nepavyko. Bet savivaldybės atstovai mano, kad klausimas, kaip partneriai pasidalys išlaidas, turėtų paaiškėti greitai.

Ar reikia tunelio?

Iki šiol transporto problemas bandyta spręsti rengiant nedidelių transporto mazgų naujas schemas.

S.Lukošius teigė, kad senokai siūlė parengti rimtą, visą Senamiestį apimančią transporto srautų reguliavimo studiją, tačiau iki šiol to nebuvo padaryta. Tai leido išvešėti ir utopinėms diskusijoms, aistroms ir begalei hipotezių. Vis dar kalbama apie labai brangų nuo Jonavos iki Birštono gatvės galintį nusidriekti tunelį, tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kaip jis paveiktų Senamiesčio gyvenimą, ar atsipirktų.

"Vieni specialistai siūlo per Senamiestį didinti transporto srautus, tačiau miesto bendrajame plane yra atvirkščiai. Atėjo laikas apsispręsti. Šis darbas atsakytų į visus klausimus", – aiškino S.Lukošius.

Klaus kauniečių nuomonės

Projekto rengėjų laukia nemažas darbas. Teks atsižvelgti ne tik į transporto specialistų pasiūlymus, bet ir į urbanistų, aplinkosaugininkų ir kultūros paveldo sargų pastabas ir reikalavimus.

P.Keras sakė, kad visų šių sričių žinovai supranta transporto sistemos keitimo būtinybę. Blaiviai į situaciją žadėjo pažvelgti ir Senamiestį nuo įvairių intervencijų itin akylai saugantis Kultūros paveldo departamentas.

Specialiajame plane bus atsižvelgta ne tik į patį patogiausią susisiekimą automobiliais. Nemažas dėmesys bus skirtas ir kitoms transporto priemonėms, pėstiesiems. Nebus užmirštos net siauriausios Senamiesčio gatvelės, Rotušės aikštė. Projektą rengsiantys autoriai turės nuspėti, kaip pasikeis eismo srautai pastačius Kėdainių tiltą.

Galimos specialiojo plano rengimo išlaidos kol kas tik numanomos. Galvojama, kad projekto pasiūlymus būtų galima atlikti per pusmetį. Vėliau juos reikėtų derinti su visuomene. Dar vienas pokalbis su visuomene būtų pasirinkus patį geriausią sprendimą.