Gelbėdami seniausią, bemaž 300–400 metų, sostinės ąžuolą specialistai jo drevėje rado keistų sovietmečio reliktų: betono, molio ir net celofano.

Nuėmė plombas

Nuo pirmadienio Sereikiškių parko pakraštyje pluša arboristai, kurie visiškai pakeitė parko pažibos – seniausio Vilniaus ąžuolo – likimą. Savaitės pradžioje medžių priežiūros specialistai nupjovė dar vasarą žaliavusio ir giles brandinusio Sereikiškių parko ąžuolo šakas, o vakar jau valė jo vidų.

Didelė Sereikiškių ąžuolo kamieno dalis yra drevėta, tad buvo užplombuota. Trečiadienį arboristai nuėmė vielas, juosusias medžio kamieną, lentas, kurios buvo užvėrusios medžio vidų, ir jį "atidarė".

Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis "Vilniaus dienai" sakė, kad iš medžio vidaus buvo iškrapštytas sovietmečio specialistų palikimas – tinklas, molis, tinkas, skudurai, net celofanas. Trečiadienį specialistai medžio kamieno pamate aptiko ir betono luitą.

Viduje – krūvos šlamšto

"Šis mūsų pirmtakų darbas – beveik tas pats, kas kūno spalvos pleistriuku užklijuoti pūliuojančią žaizdą. Jie norėjo, kad į medžio vidų vanduo nepatektų, bet taip užplombuotam medžiui yra dar blogiau, nes nebelieka ventiliacijos", – aiškino arboristas.

Išvalyto medžio drevės bus paliktos tuščios, gali būti, jog specialistai jas pridengs stogeliais, kad į medžio vidų nepatektų per daug vandens, bet kad jis ir kvėpuotų.

A.Davenis pasakojo, kad taip, kaip buvo užplombuotas Sereikiškių parko ąžuolas, pasaulyje medžiai buvo plombuojami prieš 70–100 metų. Paskui šios praktikos atsisakyta ir plombos buvo nuimamos.

Ypatingi, istorinę vertę turintys medžiai, pasak specialisto, svetur paverčiami vadinamosiomis gyvosiomis skulptūromis. Taip daroma siekiant išsaugoti medį, skatinti jo savisaugos sistemą, kuri prilygtų žmogaus imunitetui.

"Tai ne medžio taisymas, tai jo globa", – sakė specialistas.

Grėsmė ir rekonstruojamam parkui

Paklaustas, kodėl viso to reikėjo, – juk net prikištas šlamšto medis bemaž pusšimtį metų žaliavo, brandino giles, – arboristas paaiškino, jog ąžuolas dėl vis didėjančio jo vainiko sviro žemyn ir kilo grėsmė, kad jis po metų ar dvejų nukris.

"Medžio "pažastys" buvo ne 60 laipsnių, kaip įprasta, o 120. Šakos kabojo kaip Damoklo kardas prie įėjimo į parką", – sakė A.Davenis.

Iš Sereikiškių parko ąžuolo tikimasi palikti gyvąją skulptūrą, kurioje nors ir menkai, bet irgi vyks medžiagų apytaka, žaliuos menkos naujai išaugusios šakelės. Toks ąžuolas yra ir Kauno ąžuolyne.

Tačiau gali būti, kad Sereikiškių parko ąžuolas bus nupjautas. Pasak specialisto, Sereikiškių parko ąžuolo aktyviajai šaknų sistemai turėtų būti skirta apie 20 m ploto nuo jo kamieno. Tačiau Sereikiškėse ąžuolui tai per didelė prabanga dėl tvoros, takų, aplink vaikščiojančių žmonių.