Kaunietė, pasistačiusi nedidelį priestatą prie įėjimo į savo būstą, negali jo įteisinti dėl kitos namo dalies savininkų užsispyrimo.

Teko bylinėtis

Šilainiuose, Rietavo gatvėje, esančio individualaus namo dalį Birutė Chatkevičienė paveldėjo iš mamos. Moteriai atiteko apie 14 kv. m kambarys, kuriame dar įrengta virtuvė ir sanitarinės patalpos. „Anksčiau motina dalijosi bendru įėjimu su likusio namo dalies savininkais, tačiau prieš kelerius metus nusprendžiau rekonstruoti savo dalį, įrengti atskirą vandentiekį, kanalizaciją“, – pasakojo B.Chatkevičienė.

Pasak jos, ankstesnių savininkų paveldėtojai, nors ir negyvena šiame name, tačiau nuolat priešinosi B.Chatkevičienės sumanymams. „Viską teko įteisinti teismo keliu. Tačiau dabar turiu aiškiai atskirtą nuosavybę, savo kambarį, atskirą įėjimą, dalį sklypo“, – pasakojo ji.

Už sutikimą – tūkstančiai

Vis dėlto B.Chatkevičienės rūpesčiai tuo nesibaigė. Problemų vėl kilo, kai moteris sumanė įrengti tambūrą. „Anksčiau pro lauko duris patekdavau tiesiai į kambarį. Žiemą skverbdavosi šaltis, kitais metų laikais jos buvo plakamos lietaus, todėl nusprendžiau pastatyti nedidelį priestatą ir įrengti viduje prieškambarėlį“, – pasakojo B.Chatkevičienė.

Medinio 3,9 kv. m ploto priestato pastatymui moteris išleido apie 7 tūkst. litų. „Pabaigusi statinį panorau jį įteisinti, kad visa valda taptų teisiškai tvarkinga, todėl kreipiausi į architektų biurą. Ten išleidau dar apie tūkstantį litų“, – sakė ji.

Architektai paaiškino, kad prieš projektą nešant įteisinti savivaldybėje, dar reikia gauti bendraturčių sutikimą. „Nedidelis tambūras įrengtas kitoje namo pusėje, mano sklype, todėl tikėjausi, kad šį kartą savininkai man netrukdys“, – sakė B.Chatkevičienė.

Per notarus surasti savininkai kreipėsi į advokatą. „Jis man paskambinęs perdavė jų sąlygas – sumokėti 2 tūkst. litų už sutikimą. Man pasirodė, kad tai tikras reketas ir atsisakiau“, – prisiminė B.Chatkevičienė.

Senos nuoskaudos?

Advokatas Dominykas Varnas, atstovaujantis kitiems namo Rietavo gatvėje savininkams, sakė, kad greičiausiai jo klientai turi senų nuoskaudų. „Pasak klientų, ir B.Chatkevičienė anksčiau nebuvo davusi sutikimo nedideliems kiemo statiniams, dėl to savininkams teko patirti nuostolių ir dabar jie jaučia nuoskaudą, taip pat už tai nori bent kokios nors kompensacijos“, – kalbėjo advokatas.

D.Varno teigimu, tokios bylos nėra retenybė. „Vien pas mane jų yra kelios dešimtys. Bendrą turtą valdantys žmonės, gavę progą, dažnai keršija vieni kitiems dėl kokių nors ankstesnių nuoskaudų“, – pastebi teisininkas.

Kaune yra nemažai nedidelių individualių namų, kurie priklauso ne vienam šeimininkui. Tarp jų kyla įvairių nesutarimų. Viena Žaliakalnyje keturių butų name gyvenanti moteris redakcijoje guodėsi, kad jai vienai tenka rūpintis kiauru stogu, valyti iš palėpės sniegą, o lyjant ten statyti kibirus. „Pirmame aukšte gyvenantys kaimynai nenori prisidėti savo lėšomis prie remonto, nors namas yra visų privati nuosavybė. Teisininkai siūlo reikalauti pinigų teismo keliu, bet nenoriu pyktis su kaimynais“, – kalbėjo kaunietė.

Kitų žmonių sutikimo rekonstruojant savo namą, kitus pastatus reikia ir tada, jei nuo jų iki kaimyno sklypo yra trys ar mažiau metrų.

KOMENTARAS

Nerijus Valatkevičius

Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas

Kai pastatas turi ne vieną šeimininką, rekonstrukcijos ar statybos darbus būtina derinti su kitais savininkais. Jeigu jie nesutinka ir nepateikia dėl to svarios priežasties, pakeitimus norintis įteisinti gyventojas gali kreiptis į teismą. Teismas, įvertinęs, ar pastato pakeitimai netrukdo kitiems savininkams, gali priimti sprendimą leisti įteisinti rekonstrukciją ar statybas be kitų namo gyventojo sutikimo. Tada nelieka jokių kliūčių patvirtinti projektus ir kitose institucijose.