Sostinės gyventojai nenori iš bendrovės „Vilniaus energija“ išsipirkti šilumos punktų. Jie sako, kad šilumininkai verčia mokėti už tai, kas gyventojams ir taip priklauso.

Pirkti savo nuosavybę?

Vilniaus savivaldybės daugiabučių namų bendrijos kyla į kovą su šilumą butams tiekiančia šilumininkų bendrove „Vilniaus energija“, kuri miestelėnus ragina išsipirkti prie namų esančius šilumos punktus ir jų įrenginius.

Žvėryno bendruomenės atstovai šalies Prezidentei, premjerui ir energetikos ministrui išsiuntė raštą, kuriame teigiama, kad reikalavimas iš „Vilniaus energijos“ išsipirkti šilumos punktus pažeidžia Civilinį kodeksą.

Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius dienraščiui „Vilniaus diena“ aiškino, kad raginimai pirkti šilumos punktus yra nelogiški ir pažeidžiantys įstatymus, nes šie punktai ir taip yra daugiabučių namų ir jų gyventojų nuosavybė.

„Pagal Civilinį kodeksą gyventojams šie šilumos punktai visą laiką priklausė kaip neatskiriama jų nekilnojamojo turto dalis. Negalima reikalauti susimokėti už tai, kas mums savaime priklauso. Šilumos ūkio įstatymas pažeidžia Civilinį kodeksą, tačiau šis kodeksas yra aukščiau už įstatymą“, – dienraščiui aiškino kovą teisme su „Vilniaus energija“ kartą jau laimėjęs P.Markevičius.

Investavo neprašomi

Vilnietis prisimena, kaip sostinės šilumininkai prieš kelerius metus ragino gyventojus leisti jiems atnaujinti šilumos punktus už tam tikrą mokestį, tačiau, vilniečiams nesutikus to padaryti, vis tiek ėmė ir senuosius punktus pakeitė savais.

„Niekas jų neprašė kištis į tuos punktus, gyventojai tuomet net nepritarė tokiems jų veiksmams, tačiau vis tiek išėmė iki tol buvusius, o tose vietose įrengė naujus. Jei patys investavo, tai patys ir riziką turėtų prisiimti“, – mano Žvėryno bendruomenės atstovas.

Anot pašnekovo, panašūs procesai prieš kelerius metus vyko visoje Lietuvoje, tačiau tik Vilniaus šilumininkai atkakliausiai siekia, kad už prarastus punktus gyventojai jiems sumokėtų.

„Kadangi Šilumos ūkio įstatymo pataisos iš jų atėmė teisę už tuos punktus sumokėtus pinigus atgauti, jie dabar ieško kitų būdų pasipelnyti“, – pridūrė P.Markevičius.

Veikia pagal įstatymus

Sostinės daugiabučiams namams šilumą tiekiančios bendrovės atstovai susidariusios situacijos vertinti neketina. Jie sako, kad veikia tik pagal šalyje galiojančius įstatymus.

„Nei mums tų punktų reikia, nei ne. Galiu pasakyti tik tiek, kad mes visą laiką veikiame taip ir darome tai, ką mus įpareigoja daryti įstatymas. Jei įpareigoja perduoti punktus – tai perduodame, jei prižiūrėti – prižiūrime“, – dienraščiui kalbėjo „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

Patiems gyventojams leisti rūpintis jų namuose esančiais šilumos punktais kelią atvėrė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos pasiūlytos Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Kiek anksčiau energetikos ministerijos nutarimas skelbė priešingai – daugiabučių namų bendrijos buvo įpareigotos šilumos punktus perduoti „Vilniaus energijai“.

Tąkart šilumininkai tvirtino iš gyventojų atgavę beveik visus šilumos punktus, o tam pasipriešinę vilniečiai sulaukė sankcijų.

Tiesa, po Prezidentės pataisų punktus atgavę vilniečiai netrukus dėl to galėjo ir pasigailėti, nes dėl smarkiai padidėjusio šilumos suvartojimo šilumininkų buvo apkaltinti nesugebėjimu tvarkytis.

Mokėtų šimtus

Už „Vilniaus energijos“ įrengtus punktus vilniečiai moka kiekvieną mėnesį. Šilumos punktų priežiūros mokestis jiems įskaičiuotas į šilumos kainos tarifą. Tai viena priežasčių, kodėl punktų išsipirkimas daugiabučių gyventojams atrodo nelogiškas.

Į šilumos kainą įtrauktos visos šilumos tiekėjų investicijos į gyventojams priklausančių šilumos punktų atnaujinimą, todėl tokių šilumos tiekėjų investicijų išpirkimas reikštų nepagrįstą šilumos tiekėjų praturtėjimą, o tai draudžia Civilinis kodeksas, nes šilumos tiekėjui už tą pačią paslaugą būtų sumokėta du kartus – per šilumos kainos tarifą ir išperkant šilumos punktus arba kompensuojant šilumos tiekėjo atliktą šilumos punkto modernizavimą. Taip mano aukščiausiai šalies valdžiai raštus išsiuntę vilniečiai.

Jei šilumos punktus gyventojams vis dėlto tektų išsipirkti, tuomet, pavyzdžiui, vieno Žvėryno daugiabučio buto gyventojai turėtų susimokėti po 500–600 litų, nes jų šilumos punktas įvertintas maždaug 10–12 tūkst. litų.

Jei gyventojai vis dėlto nesutiktų mokėti tokios sumos, vėliau jiems greičiausiai tektų aiškintis su pačia savivaldybe, nes punktai oficialiai priklauso ne „Vilniaus energijai“, o jos nuomojamiems Vilniaus šilumos tinklams.

Kratosi punktų

Sostinės daugiabučių namų bendrijos prabilo apie Šilumos ūkio pataisų netobulumą. Šiuo metu priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas daugiabučių namų butų savininkai gali savarankiškai naudoti ir prižiūrėti šilumos punkto įrenginius. Įstatymo pataisos nebeįpareigoja šilumos tiekėjo valdyti šilumos punktą, t. y. sugedus vienam ar kitam įrenginiui jį tvarkyti ar keisti nauju turėtų patys namų gyventojai.

Šitaip žmonėms užkraunama papildoma našta rūpintis sudėtingais mechanizmais, kurių priežiūrą turėtų atlikti specialistai.

Šiuo metu į šilumos kainą nėra įtraukiami jokie papildomi šilumos punkto priežiūros ir amortizacijos mokesčiai, tačiau ir šilumos tiekėjas neprivalo nieko remontuoti. Tokia tvarka įsigaliojo nuo praėjusių metų lapkričio 1 d.

Maža to, gyventojai privalo prižiūrėti ir savo lėšomis atnaujinti šilumos punktus, kurie kol kas juridiškai nėra jų nuosavybė.

„Situacija susidarė tokia, kad traukinio keleiviams siūloma prižiūrėti garvežį, užuot paprasčiausiai nusipirkus bilietą mėgautis kelione“, – yra sakęs Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.