Vilniaus miesto garbės piliečių gretas greičiausiai papildys dar vienas žmogus – šį titulą planuojama suteikti poetui, vertėjui, eseistui Tomui Venclovai.

Pastaruoju metu daug Lietuvoje būnantis disidentas T.Venclova 1977-aisiais išvyko dėstyti rusų, lenkų, lietuvių literatūros į JAV, iš jo buvo atimta sovietinė pilietybė. Šiuo metu jis gyvena ir dirba Niu Heivene (JAV).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstys, ar paskelbti poetą, publicistą ir vertėją Tomą Venclovą miesto garbės piliečiu.

„Vilnius turi pelnytą teisę ir pagrindą didžiuotis, kad jame subrendo tokia iškili asmenybė, o suteikus Vilnius miesto garbės piliečio vardą T. Venclovai, būtų įtvirtinti poeto ir jo mylimo miesto ryšiai visiems laikams“, - rašoma Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos siūlyme.

Pateiktame siūlyme taip pat primenama, kad šiemet sukanka 35-eri metai, kai Paryžiuje buvo išspausdintas vienas žinomiausių T. Venclovos kūrinių - kartu su Česlovu Milošu parašytas dialogas „Vilnius kaip dvasinio gyvenimo forma“, iš kurio nemažai pasaulio žmonių pirmą kartą sužinojo apie Lietuvos ir Vilniaus problemas.

T. Venclova taip pat buvo vienas iš penkių Vilniaus „Helsinkio grupės“ steigėjų.

Šis sprendimo projektas turėtų būti svarstomas artimiausiame Vilniaus miesto tarybos posėdyje, kuris vyks balandžio 3 dieną. Jei Tarybos nariai pritars, T. Venclova taps vienuoliktuoju Vilniaus garbės piliečiu.

Be kitų garbingų apdovanojimų, pernai rugsėjo 11 d. T. Venclova jau yra gavęs Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2009 m. „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ T. Venclovą išrinko Tolerancijos žmogumi, 2010-aisiais jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto, o 2012-aisiais – Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas.

Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ poetui, vertėjui, eseistui, literatūros tyrinėtojui, publicistui, švenčiančiam 75-ąjį gimtadienį Tomui Venclovai, skirtas „už kultūrų dialogo stiprinimą ir humanistinių vertybių ugdymą“.

1996-aisiais Vilniaus garbės piliečiais tapo buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jónas Baldvinas Hannibalssonas, pirmasis pareiškęs solidarumą nepriklausomai Lietuvai, taip pat 40-asis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. 2000-aisiais šis titulas suteiktas pasaulinio garso violončelininkui, dirigentui ir jaunųjų muzikos talentų mecenatui Mstislavui Rostropovičiui, monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. Beje, 2001-aisiasis Vilniaus garbės piliečiu tapo ir ilgametis T.Venclovos bičiulis – poetas, rašytojas ir literatūrologas Czesławas Miłoszas, taip pat JAV respublikonas, lobistas Dennis Hastertas, 2002-aisiais – poetas, rašytojas Justinas Marcinkevičius, 2003-iaisias – lenkų kilmės JAV politologas, mokslininkas Zbigniewas Brzezińskis. Matematikas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius sostinės garbės piliečiu tapo 2006 m., o architektas, legendinės roko grupės „Antis“ įkūrėjas garbės piliečiu pripažintas 2012-aisiais.