Vaizdas šokiravo

Vyras prisipažįsta, kad keliuose yra matęs daug absurdiškų situacijų, tačiau tai, ką išvydo Dariaus ir Girėno ir Šaltkalvių gatvių sankryžoje, „muša visus neadekvatumo rekordus.“

„Pėstieji – vaikai, moksleiviai, jaunos mamos, pensininkai ir visi kiti – tiesiog kerta sankryžą įstrižai. Ir taip daro ne vienas, kitas žmogus, o didžioji dauguma! Netoliese yra mokykla, tai penktadienį vienu metu gatvę netvarkingai kirto maždaug 50 moksleivių. Man buvo šokas, – sako vyras. – Aišku, lengva kaltinti pėsčiuosius, bet šis kasdienis veiksmas, panašu, jiems tapo tiesiog priverstiniu įpročiu.“

Anot pašnekovo, problemos priežastis paprasta: „Didelės sankryžos šviesoforai yra sureguliuoti taip, kad susirenka apie 30-40 žmonių, norinčių pereiti gatvę ir laukiančių, kol jiems užsidegs žalias šviesoforo signalas. Vienu metu žalias šviesoforo signalas užsidega visose gatvių pusėse laukiantiems pėstiesiems.“

Didelę vairavimo patirtį turintis vilnietis atkreipia dėmesį, kad pagal Kelių eismo taisykles (KET) pėstieji turi sankryžą kirsti stačiu kampu, jokiu būdu negali jos įveikti įstrižai. „Bet žmonės yra priversti ją kirsti įstrižai, nes žalias šviesoforo signalas šviečia labai trumpai, jeigu pėstieji vadovausis KET, jie per vieną kartą nespės pereiti gatvių ir pasiekti savo tikslo, o laukti kito žalio šviesoforo signalo reikia kelias minutes“, – sakė vyras.

„Lietuvoje nėra įstatymo, kuris leistų pažymėti sankryžą, kad ją galima kirsti įstrižai. Tai savivaldybė pažeidė taisykles ir verčia žmones eiti įstrižai. Iš pradžių policija juos baudė, dabar jau nebebaudžia, nes suprato, kad beviltiška. Tai – absurdo teatras. Apie kokį saugumą keliuose mes kalbame, kai viename didžiausių Vilniaus miegamųjų rajonų vyksta tokia netvarka? Juk per valandą čia gali nukentėti šimtai žmonių“, – pastebi vairuotojas. 

Sumažėjo eismo įvykių

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tikina, kad rekonstravus šią sankryžą įskaitinių eismo įvykių sumažėjo.

„Dariaus ir Girėno – Kapsų – Šaltkalvių g. sankryža rekonstruota dar prieš ketverius metus. Iki rekonstrukcijos (2011-2014 m.) sankryžoje per minėtą laikotarpį buvo fiksuojama nuo 12 iki 16 įskaitinių eismo įvykių,  o 2016-2019 m. duomenimis šis skaičius sumažėjo iki 4. Taigi, įskaitinių eismo įvykių, kuomet sužalojami žmonės, skaičius sankryžoje sumažėjo tris kartus. Po rekonstrukcijos Dariaus ir Girėno g. – Šaltkalvių g. – Kapsų g. sankryžoje bendras pralaidumas piko metu padidėjo 42,4 proc. Anksčiau, kai įsijungus žaliam šviesoforo signalui dešinėje ėjo pėstieji, tai sukančios transporto priemonės privalėjo jas praleisti ir tik tuomet galėjo važiuoti. Praleidžiantys pėsčiuosius ir sukantys į dešinę automobiliai blokavo galimybę važiuoti tiesiai, dėl to žalia šviesoforo signalo trukmė buvo naudojama neefektyviai“, – portalui teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė.

Anot jos, toks eismo reguliavimas buvo suprojektuotas atsižvelgiant į ypatingai didelius pėsčiųjų srautus. „Minėtoje sankryžoje piko metu daugiau nei 1000 pėsčiųjų sankryžoje ir didelį sužeistųjų skaičių. Didelio pėsčiųjų eismo intensyvumo sankryžose toks eismo reguliavimas yra taikomas ir kitose valstybėse – JAV, Japonijoje, Olandijoje – taip pat ir Lietuvoje. Analogiškai eismas organizuojamas ir sankryžoje prie Katedros (Gedimino pr. – T. Vrublevskio g., Antakalnio – Žolyno g. ir pan.), nes yra didelis pėsčiųjų intensyvumas ir įjungus žalią šviesą vienu metu ir pėstiesiems, ir transportui, nei užtikrinamas pėsčiųjų saugumas, nei tinkami transporto priemonių pralaidumo rodikliai“, – sakė N. Kolkaitė.