Pereiti į pagrindinį turinį

Skandalas dėl J. Meko daiktų: centro vadovas atleistas ar vis dėlto ne?

2019-08-01 07:54

Trečiadienį skelbusi, kad Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) vadovas Gintaras Sodeika bus atleistas, kaip praradęs pasitikėjimą, Vilniaus savivaldybė tikslinasi – jis nušalintas mėnesiui, kol bus išsiaiškintos aplinkybės dėl Artūro Zuoko namuose aptiktų J. Mekui priklausiusių daiktų.

Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovas Gintaras Sodeika Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovas Gintaras Sodeika

„Jis yra nušalintas tol, kol bus atliktas tyrimas. Termino tikslaus nėra, tai gali būti ir labai ilgai, ir labai trumpai, priklausomai nuo to, ką ten ras. Jis nušalintas tyrimo pagrindu“, – ketvirtadienį BNS sakė savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis.

Trečiadienį savivaldybės darbuotojai iš A. Zuoko namų į administracijos pastatą Konstitucijos prospekte išsivežė per 100 dėžių su, kaip manoma, J. Mekui priklausiusiais daiktais, jie buvo adresuoti J. Meko fondui. Tai yra privati pelno nesiekianti organizacija. Tuo metu G. Sodeikos vadovaujamo JMVMC steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Fondo direktorius Edgaras Stanišauskas trečiadienį BNS sakė, kad dėžėse – ne kūriniai, o prieš dešimtmetį iš Jungtinių Valstijų atsisiųstos knygos, plakatai, eskizai, projektorius, priklausantis J. Meko fondui. Juos esą ketinta panaudoti kuriant J. Meko kino centrą, o daiktai sandėliuoti A. Zuoko namuose, nes kitur nebuvo vietos.

Apie radinį savivaldybei pranešė politiko sutuoktinė Agnė Zuokienė, tvirtinusi, kad apie gausybę meno kūrinių ir asmeninių J. Meko daiktų iki šiol nieko nežinojo, turtas nedeklaruotas jos ir buvusio sostinės mero deklaracijose.

G. Sodeika: suduotas smūgis reputacijai

G. Sodeika BNS sakė ketvirtadienį informuotas, jog yra nušalintas mėnesiui, „kol vyks tyrimas, ar esu kaltas“. Dėl savivaldybės pareiškimų, kad yra atleistas, jis sako svarstantis reikalauti savivaldybės atsiprašymo teisiniu keliu.

„Vakarykštis pranešimas spaudai apie mano atleidimą buvo gana netikėtas, nes paprastai, ar vadovas, ar kitas darbuotojas spaudos pranešimu neatleidžiamas iš darbo, yra įspėjimas, priežastis, dėl ko tai daroma. Manau, kad mano garbei ir orumui vakar smūgis buvo suduotas, to nepaleisiu užmarštin. Negaliu pasakyti kokiu būdu, bet, matyt, įstatymo nustatyta tvarka galbūt sieksiu atsiprašymo ar satisfakcijos teisiniu keliu“, – BNS sakė G. Sodeika.

Vakarykštis pranešimas spaudai apie mano atleidimą buvo gana netikėtas, nes paprastai, ar vadovas, ar kitas darbuotojas spaudos pranešimu neatleidžiamas iš darbo, yra įspėjimas, priežastis, dėl ko tai daroma.

Jis pakartojo, kad rasti daiktai „niekaip nesusiję su savivaldybės pirkiniu 2007-aisiais“, o visa kolekcija yra apskaityta, saugoma Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dalis „Fluxus“ kolekcijos, anot G. Sodeikos, nuolat eksponuojama, keliauja po žymias galerijas visame pasaulyje, nes savivaldybės patalpose Užupyje rodyti ją nėra tinkamų sąlygų.

Anot P. Poderskio, savivaldybėje šiuo metu suformuotos dvi komisijos: viena vertins tai, kas rasta dėžėse, kita – G. Sodeikos galimą atsakomybę.

„Visų pirma, bus pakelti 2015 metų audito dokumentai, pažiūrėta, ar to, kas buvo audituota, sutikrinta turto sąraše, nėra tarp tų dėžių“, – sakė jis.

Pasak administracijos vadovo, prieš ketverius metus auditas pažeidimų nenustatė, bet ar dokumentai „atitinka tai, kas yra realybėje“, dar bus tikrinama. Vertinant daiktus bus pasitelkti Nacionalinės dailės galerijos ekspertai.

Laiko bešeimininkiu turtu

A. Zuokas trečiadienį pareikalavo, kad savivaldybė grąžintų paimtus daiktus. Jis pabrėžė, kad jie priklauso fondui.

P. Poderskis tvirtino, kad jei bus sulaukta raštiško reikalavimo, savivaldybė jį vertins. Jis kartojo, kad savivaldybės veiksmai „yra visiškai legalūs, jie užfiksuoti antstolių, turtas tik perkeltas iš vienos vietos į kitą, nesugadintas, tos pačios būklės“.

„Mes patys nežinome, kam jie tiksliai priklauso, mums tai – bešeimininkis turtas. O pretenzijų į juos gali turėti daug kas, bandysime išsiaiškinti, nustatyti, nuspręsti, kam tai buvo ar nebuvo adresuota“, – tvirtino P. Poderskis.

Ryte kreipėmės į policiją dėl paimtų daiktų vagystės ir dėl to, kad atliktų tyrimą, ar savivaldybės pareigūnai neviršijo įgaliojimų, nes tokie poėmiai turėtų turbūt būti teisėsaugos rankose.

2007-aisiais savivaldybės už 13 mln. litų (3,8 mln. eurų) įsigytą „Fluxus“ kolekciją sudaro beveik 3 tūkst. eksponatų: Jurgio Mačiūno darbai, skirti „Film-Makers Cinematheque“, „Film Cuture“ žurnalui, Jono Meko projektams, darbai ir tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo, taip pat žymių avangardistų Nam June Paiko (Nam Džiūn Paiko), Roberto Morriso (Moriso), Yoko Ono (Joko Ono) ir kitų žinomų menininkų darbai.

Šį įsigijimą inicijavo su menininku bičiuliavęsis A. Zuokas, tuomet vadovavęs Vilniaus savivaldybei, galutinį sprendimą priėmė taryba.

Tuo metu, pasak E. Stanišausko, Zuokų namuose laikyti fondui priklausę J. Meko jam dovanoti daiktai, neturintys nieko bendro su minėtais eksponatais.

Fondas kreipėsi į policiją dėl vagystės

Ketvirtadienį E. Stanišauskas BNS sakė, jog fondas kreipėsi į policiją dėl vagystės, pareikalavo, kad savivaldybė grąžintų daiktus, bet kol kas atsakymo nesulaukė.

„Ryte kreipėmės į policiją dėl paimtų daiktų vagystės ir dėl to, kad atliktų tyrimą, ar savivaldybės pareigūnai neviršijo įgaliojimų, nes tokie poėmiai turėtų turbūt būti teisėsaugos rankose. Į savivaldybę kreipėmės prašydami, kad atiduotų tuos daiktus ir taip pat atliktų tyrimą, ar pareigūnai neatliko per daug“, – teigė E. Stanišauskas.

Jis nekelia klausimų, ar patalpų bendrasavininkė ir fondo steigimo dokumentus pasirašiusi A. Zuokienė turėjo teisę perduoti daiktus savivaldybei, tačiau tikina, kad savivaldybė „neturėjo teisės išsivežti svetimų daiktų“. E. Stanišauskas policijai kol kas nėra pateikęs ir dokumentų, įrodančių, kad daiktai priklauso būtent J. Meko fondui – esą daiktai buvo perduoti vadovaujantis žodiniu sutarimu, bet siuntų iš Jungtinių Valstijų perdavimo dokumentai turėtų būti.

„Daug kas buvo žodiniu sutarimu, buvo draugystė, bendravimas. Turėsime atsiversti archyvus, sužiūrėti, pamatysime, kas kaip yra, nes siuntų popieriai turėjo būti. Bet mes tas dėžes buvome pasidėję, ant dėžių aiškiai identifikuota, kad tai yra J. Meko fondo, ne J. Meko centro. Be to, mes turėsime pateikti tuos dokumentus, kaip mes daiktus atsivežėme – tai nebus, manau, labai sudėtinga“, – tvirtino jis.

E. Stanišauskas sakė nedalyvavęs prieš daugiau nei dešimtmetį steigiant fondą, tačiau tvirtino, kad tokie sprendimai priimti tariantis su menininku, kad būtų galima lengviau vystyti menininkų kūrybinio klasterio – „Fluxus“ ministerijos – iniciatyvas.

J. Mekas mirė šių metų sausio 23-iąją, savo namuose Niujorke, eidamas 97-uosius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų