Centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė „Kauno energija“ turi daug skolininkų tiek tarp įmonių, tiek tarp gyventojų, bet dėl to energetikai pernelyg nesuka galvos. Jų nuostolius priversti dengti sąžiningi kauniečiai, mokantys už šildymą.

Negauti dešimtys milijonų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama dar kartą pabrangusį šį šildymo sezoną, negalėjo kritikos sostinės ir Kauno šilumos tiekėjams. Pasak jos, šilumos kainos didėja ne tik dėl brangstančių dujų, bet ir dėl prastai valdomų šilumos tiekimo įmonių.

„Žinome, kad šiluma priklauso ne tik nuo tiekėjų kainos, bet ir nuo to, kaip prižiūrimos savivaldybių įmonės. Kol kas matome, kad pagrindinės problemos yra tik dviejuose didžiuosiuose miestuose – Kaune ir Vilniuje“, – įvardijo du miestus Prezidentė.

Pasidomėjus Kauno savivaldybės valdomos bendrovės „Kauno energija“ finansine situacija išties matyti, kad įmonei ne itin rūpi subalansuoti savo išlaidas ir pajamas. Gyventojai bendrovei skolingi 38 mln. litų, verslo, pramonės įmonės įsiskolinusios per 3 mln. litų, be to, dar 262 tūkst. litų laikomi prarastais dėl bendrovių nemokumo.

Tarp skolininkų metai iš metų atsiduria ir savivaldybės įstaigos. Vien švietimo įstaigos už šildymą nuo pernai vis dar tebėra skolingos apie 11 mln. litų.

Pati bendrovė „Kauno energija“ taip pat turi uždelstų mokėjimų savo tiekėjams. Vasario pradžioje jie sudarė net 14 mln. litų.

Skolos – toleruojamos

Laisvosios rinkos instituto (LRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pastebi, kad savivaldybės, kurios valdo šilumos tiekimo įmones, linkusios piktnaudžiauti.

„Jos (savivaldybės – red. past.) atidėlioja apmokėti savo įstaigų skolas, nes žino, kad sava įmonė nebandys jų išieškoti per teismus. Tai ydinga praktika, nes taip mažinamas savos bendrovės efektyvumas“, – mano Ž.Šilėnas.

LRI prezidentas įsitikinęs, kad monopolinę padėtį užimančios bendrovės nelikusios aktyviai ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti pajamas ir sąnaudas, į kurias patenka ir augančios beviltiškos skolos.

„Konkurencija ar bent jau jos potenciali galimybė skatina įmones ieškoti būdų mažinti išlaidas ir kartu paslaugų kainas. Ši motyvacija atitinkamai menksta, kai bendrovė rinkoje yra vienintelė“, – aiškino Ž.Šilėnas.

Monopolinei bendrovei labai paprasta nurašyti savo nevykusios vadybos padarinius į vartotojų sąskaitas už šildymą. Tai yra viena priežasčių, kodėl Kaune centralizuotos šilumos kaina yra viena didžiausių šalyje.

To neneigia ir patys energetikai, „Kauno energijos“ tinklalapyje ragindami žmones neatidėliojant susimokėti už šildymą.

Už „gyvatuką“ – 153 litai

Energetikų raginimai būti sąmoningiems, laiku apmokėti sąskaitas daugeliui žmonių skamba ciniškai, mat piktybiškai nemokančių ar vagiančių šilumą žmonių rūpesčiai permetami sąžiningiems vartotojams.

Panemunėje, viename Kampiškių gatvės daugiabučių gyvenanti Violeta Šerstkova guodėsi, kad už 44 kv. m buto apšildymą tenka pakloti beveik 500 litų per mėnesį. Vis dėlto ir pasibaigus šildymo sezonui ji negali būti tikra, kad išvengs didelių „Kauno energijos“ mokesčių už vandens pašildymą.

„Pernai vidurvasarį vietoj įprastų 40– 50 litų per mėnesį netikėtai buvo apskaičiuoti 153 litai už karšto vandens cirkuliacijos palaikymą (populiariai dar vadinamą “gyvatuko„ mokesčiu – red. past.) per mėnesį“, – piktinosi moteris.

Išdalija visiems

V.Šerstkova bandė aiškintis įmonėje „Kauno energija“, ar trigubai išaugusi sąskaita nėra klaida, tačiau jai buvo paaiškinta, kad suma apskaičiuota pagal suvartotą bendrą namo šilumos kiekį.

„Kiek žinau, mūsų name gyveno įsiskolinę už paslaugas žmonės, kurie vėliau buvo iškeldinti. Šilumos tiekėjas skolą, ko gero, atsiėmė nekilnojamuoju turtu, bet kai paklausiau “Kauno energijoje„, ar galiu tikėtis susigrąžinti pinigus, kuriuos man skaičiavo už kito būsto skolininkus, sulaukiau neigiamo atsakymo. Vadinasi, viskas kraunama ant eilinio vartotojo pečių“, – piktinosi V.Šerstkova.

Kauno senamiestyje gyvenanti Liudmila Melnik sakė vasarą sulaukianti net 160 litų sąskaitos už „gyvatuką“.

„Gali būti, kad mokesčių nemoka vienas mūsų kaimynas, bet kuo dėti mes, sąžiningai apmokantys savo sąskaitas?“ – stebėjosi L.Melnik.

Meras kauniečių nepaguodė

Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris yra ir įmonės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas, negalėjo paguosti gyventojų, kuriems užkraunamos šilumininkų išlaidos dėl nemokančių už šildymą gyventojų kaltės.

Mero manymu, su „Kauno energijai“ neatsiskaitančiais gyventojais sąžiningi kauniečiai turėtų kovoti patys.

„Žmonės patys turėtų netoleruoti ir neleisti savęs apvaginėti, pranešti apie piktnaudžiaujančius gyventojus. Gaila, kad pas mus dar menkas bendruomeniškumo jausmas“, – dėstė A.Kupčinskas.

Jis nemano, kad „Kauno energija“ pro pirštus žiūri į didėjančias skolas ir kartu šilumos gamybos savikainą. Vis dėlto meras ir „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas A.Kupčinskas negalėjo pasakyti, kokių priemonių ketinama imtis mažinant skolas „Kauno energijai“.

„Įmonė dirba ne nuostolingai, bet eina į priekį, – gyrė “Kauno energiją„ A.Kupčinskas. “Skolininkus perduodame skolų išieškojimo bendrovėms", – tepasakė jis.

Painūs atsakymai

„Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas atsakymuose raštu redakcijai neigė, kad gyventojai moka už skolingus „Kauno energijai“ kaimynus.

„Šilumos tiekėjai dažnai susiduria su šia visuotinai paplitusia klaidinga nuomone. Todėl norime dar kartą akcentuoti, kad gyventojai moka tik už jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtą šilumos kiekį“, – teigė jis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Skundų skyriaus vyriausiasis specialistas Tautvydas Puidokas aiškino, kad dažniausiai gyvatuko mokestis gyventojams nenormaliai padidėja, kai neatitinka gyventojų deklaruotas sunaudoto šilto vandens kiekis su namo įvade esančio skaitiklio parodymais.

„Tada sunaudotas, bet ne visų gyventojų deklaruotas šilumos kiekis padalijamas visiems gyventojams“, – aiškino T.Puidokas.

Pasak jo, kontroliuoti šilto vandens suvartojimą atskiruose būstuose įmonė privalo tik tada, jei su ja pasirašyta ne tik šilumos, bet ir šilto vandens tiekimo sutartis.

Naujų idėjų nėra

Paklaustas apie priemones mažinti skolas R.Bakas jokios naujos vadybos strategijos nepateikė, tik pakartojo standartines procedūras, kurias vykdė iki šiol.

„Jei skolininkai reaguoja į įspėjimus ir kreipiasi į bendrovę, su jais aptariamos skolos padengimo galimybės, pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Jei visos šios priemonės būna išnaudotos, o skola vis tiek nepadengiama, arba jei skolininkas nereaguoja į įspėjimus, nebendrauja su bendrove, kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Tokiu atveju skolininkas jau gauna sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei vykdymo išlaidas“, – aiškino jis.

Komentaras

Roma Lazutka

Ekonomistas

Šilumos tiekimas yra natūrali monopolija. Juk alternatyvių vamzdynų nenutiesi, todėl manau, kad tos bendrovės turi būti labai griežtai kontroliuojamos savivaldybių. Deja, neretai savivaldybės savo įmones kontroliuoja neprofesionaliai arba abejingai.