Tūkstančius litų už trijų bendrabučių apsaugą mokėjusi savivaldybė išpeikė saugos tarnybos darbą ir atsisakė jos paslaugų. Tarnybos atstovai teigia, kad pati savivaldybė skiria per mažai dėmesio savo turto apsaugai.

Vaizdas – nekoks

Netvarka, šiukšlės, išdaužyti langai, nusiaubtos bendro naudojimo patalpos, išgertuvės ir narkotikai. Toks vaizdas pastatuose, kuriuose daugumą sudaro savivaldybės socialiniai butai.

Prieš keletą metų savivaldybė pasamdė saugos tarnybą. Partizanų g. 5, Lampėdžių g. 10 ir Raudondvario pl. 174 numeriu pažymėtuose pastatuose iki liepos budėjo apsaugos tarnybos "Ekskomisarų biuras" vyrai.

Bendrabutyje Partizanų g. beveik metus vienas apsaugos darbuotojas budėjo kiaurą parą. Tokių priemonių imtasi, nes pastebėta, kad pastatas labiausiai nukentėdavo dieną, kai nebūdavo apsaugos darbuotojo. Apsauga pradėjo budėti visą parą, pirmame aukšte įrengti varteliai, pro kuriuos gyventojai galėjo įeiti tik parodę specialų leidimą. Muštynės ir turto niokojimas bendrabutyje tapo retesni, tačiau visiškai nesibaigė.

Dėl to savivaldybė apkaltino apsaugos tarnybą, kuriai už trijų bendrabučių apsaugą kas mėnesį moka daugiau nei 20 tūkst. litų.

Miesto tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė paragino nepratęsti sutarties su saugos tarnyba.

Vienas atsakingas už viską

Kauno valdininkai apytiksliai apskaičiavo, kad per tą laikotarpį, kai tris bendrabučius saugojo "Ekskomisarų biuras", sugadinta įrangos, kurią sutaisyti gali kainuoti apie 43 tūkst. litų. Bendrovė žalos atlyginti nesutinka.

Pagal sutartį, Partizanų g. bendrabutyje budintis apsaugos darbuotojas turėjo pirmame aukšte kontroliuoti, kas patenka į bendrabutį ir kartu užtikrinti, kad nenukentėtų turtas kituose aukštuose. Ne kartą kalbėta, kad apsaugos darbuotojai dirba atmestinai – iš posto neiškiša nosies. Apsaugos tarnybos atstovai priekaištus atmeta, tvirtindami, kad pagal esamas sąlygas viešoji tvarka buvo užtikrinta beveik maksimaliai.

Bendrabučio koridoriuose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau ne visos jos veikia, o kitose bendro naudojimo patalpose kamerų išvis nėra.

Pavyzdžiui, dušo patalpų saugoti nėra jokių galimybių. Vienu metu į jas įeinančių žmonių srautą kontroliuoti vienam žmogui neįmanoma.

"Tokiomis darbo sąlygomis prisiimti už viską atsakomybę yra nerealu", – sakė "Ekskomisarų biuro" viceprezidentas Arvidas Januška.

"Ateidavome, patikrindavome ir parašydavome raštą savivaldybei, kad jau kažkas sudaužyta", – rankomis skėstelėjo apsaugos tarnybos Kauno padalinio vadovas Ramūnas Palubinskas.

Varteliai – dėl akių

"Ekskomisarų biuro" atstovai ne kartą kreipėsi į savivaldybę su rekomendacijomis, kaip padidinti apsaugos efektyvumą. Valdininkai į tai nekreipė jokio dėmesio, bet surengė patikrinimą ir nustatė, kad apsaugos darbuotojas aplaidžiai vykdo savo pareigas: nekontroliuoja ateinančių žmonių, nepatruliuoja. Tik nepastebėjo, kad vienu metu vienas žmogus to fiziškai padaryti negali.

Varteliai, turintys saugoti, kad į bendrabutį nepatektų nepageidaujami asmenys, nuo pat jų įrengimo dienos specialistams nekėlė pasitikėjimo. "Šitie varteliai gali sustabdyti nebent tokius žmones kaip jūs. Bet tokių čia mažai vaikšto", – pastebėjo R.Palubinskas.

Neramumai – kasdienybė

Trejus metus Partizanų g. pastate dirbęs apsaugos darbuotojas Algirdas Valeckas pasakojo, kad pastaruoju metu bendrabutyje buvo šiek tiek ramiau. Vyras pažįsta nuolatinius gyventojus ir žino, ko iš jų galima tikėtis. Tiesa, daugiausiai neramumų kėlė ne vietiniai, o į bendrabutį bandantys patekti gerokai įkaušę pašaliniai. Kildavo konfliktų, vyrui tekdavo šauktis pagalbos iš šalies. Į bendrabutį neretai skubėjo ne tik "Ekskomisarų biuro", bet ir policijos ekipažai.

"Čia juk baisu gyventi: alkoholis, narkotikai, muštynės. Policiją per naktį 5–10 kartų kviečiame. Nelabai nori važiuoti, bet bėgame pas apsaugininką, kuris ir iškviečia pareigūnus", – birželį, likus suskaičiuotoms dienoms iki savivaldybės ir saugos tarnybos sutarties galiojimo pabaigos pasakojo bendrabutyje ketverius metus gyvenanti Nijolė.

Pasak A.Valecko, ne visi bendrabučio gyventojai yra lėbautojai ir mušeikos. Viename aukšte visuomet išplautos grindys, surenkamos šiukšlės, gyventojai pernelyg netriukšmauja. Tačiau kituose aukštuose vykstančius incidentus vos spėjama tramdyti. Po jų lieka išlaužytos durys, sudaužytos prausyklos, kita įranga. Čia bendro naudojimo inventoriaus beveik nelikę.

"Jei neliks apsaugos, čia išvis nieko nerasite. Net sienų", – išgirdusi apie planus atsisakyti apsaugos sakė prisistatyti nenorėjusi jauna moteris.

"Yra gyventojų, kurie rašo visokius skundus savivaldybei, kad mes nieko nedirbame, bet daugiausiai rašo tie, kuriuos tenka dažniausiai drausminti", – pastebėjo R.Palubinskas.

Savivaldybė lyg ir pripažįsta, kad pastate apsauga reikalinga, tačiau sutartis su "Ekskomisarų biuru" nepratęsta, o naujas saugos paslaugų konkursas nepaskelbtas.

Nusiaubė per pusmetį

Prieš penkerius metus Partizanų g. 5 numeriu pažymėtas bendrabutis kvepėjo dažais. Buvo suremontuotos laiptinės, koridoriai, įrengtos virtuvės, dušai. Kambariuose sudėti nauji, sandarūs langai, durys. Tam savivaldybė skyrė 0,5 mln. litų, o Vyriausybė – milijoną. Bet po kelių mėnesių bendrabutis atrodė lyg remonto gyvenime nematęs. Kameros ir apsaugos darbuotojo postas bendrabutyje įrengtas prieš trejus metus. Iki praėjusių metų liepos apsaugininkai bendrabutyje budėjo nuo 18 iki 7 val.