Pagerins eismo sąlygas

„Didžioji dalis miestiečių gyvena šiaurės vakarinėje dalyje, didžioji dalis srauto automobilių atvyksta pro šią pusę. Labai natūralu, kad visiems žmonėms aplinkui bus nauda pasinaudoti šiuo aplinkkeliu. (...) Galbūt kažkas nustebs, kad gale aplinkkelio ties Ukmergės gatve bus šviesoforas, bet nesklandumų įvažiuoti ar išvažiuoti iš aplinkkelio nebus“, - po aplinkkelio atidarymo ceremonijos žurnalistams sakė R.Šimašius.

Aplinkkelio pabaigoje ties Ukmergės gatve įrengtas šviesoforas sulaukė visuomenės nepasitenkinimo - manoma, kad jis sukels spūsčių. Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža anksčiau žiniasklaidai sakė, jog šviesoforas įrengtas, norint Ukmergės gatvėje sumažinti vilkikų srautą.

Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas kritikavo sprendimą įrengti šviesoforą - jo teigimu, nepavyko įtikinti dabartinės miesto valdžios toje vietoje pastatyti požeminį tunelį. Anot A.Zuoko, dėl šviesoforo susidarys naujos spūstys ir šią problemą anksčiau ar vėliau teks kažkaip spręsti.

Pasak Vilniaus savivaldybės, aplinkkeliu per parą važiuos vidutiniškai 65 tūkst. žmonių ir maždaug 33 tūkst. automobilių, arba 2,5 tūkst. per valandą. Aplinkkeliu bus galima važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu, tačiau bus išimčių - kai kuriuose ruožuose dėl saugumo bus leidžiamas 70 kilometrų maksimalus greitis.

Pagrindinės aplinkkelio statybos rangovės, bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius sakė, jog aplinkkelį pavyko baigti anksčiau, siekiant baigiamųjų jo darbų neatidėti žiemai.

„Dėl teismų darbų pradžia nusikėlė, o 2017 metų pirmasis ketvirtis yra neparankus statyboms, nes būtų dar žiema ir baigiamuosius darbus būtų buvę sudėtinga organizuoti. Pavyzdžiui, asfalto klojimas ar viaduko izioliacijų įrengimas reikalauja gerų oro sąlygų. Teko organizuoti viską, kad darbai būtų pabaigti greičiau, telkiant papildomas pajėgas, mokant papildomai už viršvalandžius ar darbą savaitgaliais“, - BNS sakė A. Rusevičius.

Per pusantrų metų pastatytas naujas kelias sujungė magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys.

Nuo 2015-ųjų liepos kelią statė „Kauno tiltai“ kartu bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“. Statant šią aplinkkelio dalį, nutiesta 5,38 km ilgio 4-6 eismo juostų jungtis nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės. Bendras Vilniaus vakarinio aplinkkelio ilgis - 12,6 km.

Statant trečiąją aplinkkelio atkarpą, įrengta 1 estakada, 5 automobilių ir vienas pėsčiųjų viadukas, apie 1260 šviestuvų, apie 600 kelio ženklų, paklota beveik 15 km vamzdžių, beveik 14 km metalinių atitvarų, rekonstruojant elektros liniją, nutiesta beveik 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių.

84,06 mln. eurų projektui skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 21 mln. eurų skyrė savivaldybė, kuri tam panaudojo 2014 metais gautą 17 mln. eurų Šiaurės Investicijų banko paskolą ir šiemet gautą „OP Corporate Bank“ 27,6 mln. eurų paskolą.

Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame - už 61,1 mln. eurų - nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Bendra vis Vilniaus vakarinio aplinkkelio vertė - apie 204 mln. eurų.

Planuojami nauji aplinkkeliai

Vilniuje nutiesus pietinį ir vakarinį aplinkkelius, jau planuojami nauji aplinkkeliai - jau galvojama apie šiaurinį aplinkkelį nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio bei išorinio pietinio aplinkkelio tęsinį - nuo Kirtimų ir Eišiškių gatvių sankryžos iki Lydos kelio, sako Automobilių kelių direkcijos vadovas.

„Numatoma, kad Vilnius turi apsižiedinti aplinkkeliais. Dabar kalbama apie keletą kitų projektų - nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio turi būti aplinkkelis, taip pat iš kitos pusės - nuo Gariūnų iki Lydos kelio. Iki Lydos kelio yra rengiamas specialusis planas, jeigu tik bus numatytos lėšos šiems projektams, tai po 2020 metų jie bus įgyvendinti. Aplinkkelio etapas nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio šiandien yra tik planas - turi būti pasižiūrėta, ar yra laisvos žemės. Jeigu nėra, tai ją reikia paimti ir parengti techninį planą. Šitas etapas turėtų būti statomas po 2020 metų“, - LRT radijui antradienį sakė Egidijus Skrodenis.

Anot jo, bendrą automobilių spūsčių problemą didžiuosiuose Lietuvos miestuose būtų galima spręsti, ne tik tiesiant aplinkkelius, bet ir tunelius ar kelių lygių sankryžas, tačiau tokie projektai reikalauja didelių investicijų.

„Jeigu mes galėtume, tai mes kiekvienoje sankryžoje įrengtume arba antžeminį, arba požeminį pravažiavimą, bet tai kainuoja nepigiai. Aš manau, kad vargu, ar Lietuva pajėgtų įgyvendinti tokius tunelius, kaip Vakarų Europos miestuose, bet tada apleistume visus kitus Lietuvos kelius“, - teigė E.Skrodenis.

Jo žodžiais, antradienį atidaromas Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinys turėtų gerokai sumažinti automobilių spūstis aplinkinėse - Laisvės ir Ukmergės - gatvėse.

„Planuojama, kad Ukmergės ir Laisvės prospektuose spūstys sumažės 25 proc.. Vilniuje pagrindinis spūsčių problemos sprendimo būdas - žmonės labiau naudotųsi viešuoju transportu, dviračiais arba vaikščiotų pėsčiomis. Tai sumažintų grūstis“, - tvirtino E.Skrodenis.

Vilniaus vakariniu aplinkkeliu bus galima važiuoti 90 km per valandą greičiu.

2013 metų pabaigoje buvo atidarytas Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis, kuris pagerino susisiekimą su Minsku ir Klaipėda bei nukreipė vilkikus nuo miesto gatvių.