Požeminius griaus

Sostinės taryba praėjusią savaitę skubos tvarka nusprendė pripažinti nereikalingais ar netinkamais naudoti septynis požeminius viešuosius tualetus Bazilijonų, Kauno, Pamėnkalnio, Žaliųjų ežerų, Olandų, Vaidilutės ir Polocko gatvėse. Nekilnojamojo turto vertinimo komisija nusprendė, kad penkių iš jų likutinė vertė lygi nuliui;, tik Žaliųjų ežerų ir Vaidilutės gatvėse esantys objektai įvertinti po maždaug 20 tūkst. eurų. Šie statiniai bus išardyti ir likviduoti, kai po viešųjų pirkimų paaiškės, kas statys naujus automatinius tualetus ir bus suderinti statybų dokumentai.

Vis dėlto, Vinco Kudirkos aikštėje ir Vokiečių gatvėje požeminiai viešieji tualetai išliks, juos ketinama suremontuoti.

Pagal savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" parengtus projektinius pasiūlymus, papildomai nauji penki automatiniai viešieji tualetai bus pastatyti prie Subačiaus apžvalgos aikštelės, Visų Šventųjų gatvėje, prie Rasų kapinių autobusų aikštelės, K.Sirvydo ir Odminių skveruose.

Valakampių pirmajame ir antrajame paplūdimiuose taip pat numatyta pastatyti naujus automatinius trijų vietų viešuosius tualetus, kurie bus prijungti prie miesto tinklų.

Iš viso sostinės žemėlapyje yra pažymėtos 58 vietos, kur galima pasinaudoti viešuoju tualetu. Daugiausia jų senamiestyje – 10 ir Naujamiestyje – 9, o štai Antakalnyje, Žvėryne, Karoliniškėse vietų, kur galima užbėgti prispyrus gamtiniam reikalui, tėra po vieną.

Priežiūra nepigi

Miesto savivaldybė dar 2014 m. yra nustačiusi apsilankymo viešajame tualete kainą – 30 euro centų, tačiau pastaruoju metu daugelis jų yra nemokami.

Tų pačių metų spalį buvo organizuotas ir jų priežiūros viešasis konkursas, pasirašyta daugiau kaip 696 tūkst. eurų vertės sutartis. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė pažeidimus perkant šią paslaugą – pirkimas nebuvo skaidomas į dalis, pretendentams teikti paslaugą iškelti nepagrįstai dideli reikalavimai, pažeistas sąžiningos konkurencijos principas. Tarnyba 2016 m. rekomendavo nepratęsti sutarties, kadangi ji buvo sudaryta 12 mėnesių su galimybe pratęsti du kartus po 12 mėnesių.

Jau leidžiantis stačiais laiptais, nosį pradeda riesti chlorkalkių kvapas, grindų plytelės seniai praradusios spalvą, bet švarios, patalpoje yra karštas vanduo.

Tačiau Vilniaus savivaldybė naują konkursą surengė tik 2018 m., šį kartą išskaidžiusi pirkimą į dvi dalis. Abiejų dalių sutartys dėl dešimties viešųjų tualetų priežiūros 36 mėnesiams buvo sudaryta su ta pačia bendrove "BSS grupė", kuri šias paslaugas teikė ir anksčiau. Jos vertė – per 688 tūkst. eurų. Tikėtina, kad dalį šios sumos savivaldybė sutaupys, mat tarp viešųjų tualetų, kuriuos miesto taryba nutarė pripažinti nereikalingais ir nugriauti, yra ir keturi objektai, kuriuos šiuo metu pagal sutartį prižiūri "BSS" grupė.

Vienas jų – Pamėnkalnio gatvėje, Tauro kalno papėdėje šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Aptrupėjusį įėjimą "puošia" grafičiai, viena tualeto dalis apleista ir užvirinta grotomis. Jau leidžiantis stačiais laiptais, nosį pradeda riesti chlorkalkių kvapas, grindų plytelės seniai praradusios spalvą, bet švarios, patalpoje yra karštas vanduo. Tiesa, moterų tualete vienos kabinos durys – be užrakto, klientėms nėra kur pasidėti ar pakabinti rankinės. Bet tualetą prižiūrinti darbuotoja labai mandagi ir geranoriška. Po pertvarkos čia planuojama pastatyti konteinerinį tualetą.

Olandų gatvės pradžioje požeminis tualetas nuo sovietinių laikų labai pasikeitęs – įrengti klozetai, karšto vandens boileris, senosios masyvios kabinų durys perdažytos baltai, ant sienų – dideli veidrodžiai, beje, švarūs ir neįskilę. Nugriovus šį sovietinių laikų reliktą, atsilaisvins ideali vieta, pavyzdžiui, prekybos paviljonui ar lauko kavinei. Mat naują konteinerinį tualetą planuojama statyti kitoje gatvės pusėje, prie automobilių aikštelės, šalia Šv.Petro ir Povilo bažnyčios.

Siūlo surengti konkursą

Vilniečio architekto Aurimo Sasnausko nuomone, sveikintina, kad sostinės savivaldybė pagaliau ėmėsi šiuolaikiškai spręsti viešųjų tualetų problemą.

"Viešųjų tualetų sistema Vilniuje gana chaotiška – vieni iš jų paremontuoti, prižiūrimi, daugmaž tvarkingi, o kiti užmiršti arba visiškai užkalti grotomis. Idealiu atveju miestui reikėtų logiškos šios paslaugos sistemos, kuri būtų tvarkoma laikantis vieningų principų", – pastebėjo architektas.

Viešųjų tualetų sistema Vilniuje gana chaotiška – vieni iš jų paremontuoti, prižiūrimi, daugmaž tvarkingi, o kiti užmiršti arba visiškai užkalti grotomis.

Pirmiausia, pasak A.Sasnausko, reikia numatyti viešųjų tualetų išdėstymo schemą: "Galvojant apie miesto svečius, logiškai tie objektai galėtų būti tose vietose, kur turistai išlaipinami iš autobusų, taip pat netoli labiausiai lankomų miesto įžymybių. Senamiestyje ši paslauga irgi turėtų būti, nors ten daugybė kavinių ir trumpam prisėdę pasistiprinti svečiai gali apsilankyti ir tų įstaigų tualetuose. O, pavyzdžiui, parkuose, kur poilsiauja miestiečiai, viešųjų tualetų turėtų būti daugiau."

Architekto teigimu, viešieji tualetai taip pat yra ir elementas, formuojantis miesto veidą. Pavyzdžiui, Amsterdamo senamiestyje, Nyderlanduose, arba Šveicarijos Bazelio mieste visi viešieji tualetai yra vienodo dizaino. Tai ir estetiška, ir patogu miesto svečiams.

"Tikrai nesinorėtų, kad Vilniaus valdžia į tai pasižiūrėtų pro pirštus ir kažkur atsirastų pats primityviausias ir pigiausias tualetas, primenantis jūrinį konteinerį, o kitur galbūt automatiškai išsiplaunantis, išskirtinio dizaino. Manyčiau, ir pas mus reikėtų pagalvoti apie vieningą dizainą, galbūt vertėtų surengti net ir architektūrinį konkursą", – kalbėjo A.Sasnauskas.

Jo manymu, vienas iš geresnių sprendimų – į spaudos, užkandžių ir suvenyrų paviljonus integruoti konteineriniai viešieji tualetai, taip pat automatiniai, turintys antivandalinę įrangą.

"Ką besakytume, viešieji tualetai yra svarbūs miesto įvaizdžiui. Turistai, apsilankę tose būtinose vietose ir jomis pasibjaurėję, šito įspūdžio ilgai nepamirš ir kitiems papasakos. Ir atvirkščiai – jei kartu su higiena, švara ir patogumu tie tualetai turės kažkokį vieningą estetinį vaizdą, manau, tai neliks miesto svečių nepastebėta", – įsitikinęs architektas.

Automatika irgi genda

Naujiems automatiniams viešiesiems tualetams įrengti miesto valdžia ketina skirti 1,6 mln. eurų, o kiek iš tikrųjų kainuos kiekviena šiuolaikiška tupykla, paaiškės po viešojo konkurso. Kol kas primityvus dalybos veiksmas rodo, kad ne mažiau nei 145 tūkst, eurų. Tai šiek tiek mažiau, negu už garsųjį "auksinį tualetą" kone prieš dešimtmetį mokėjo Kauno miesto savivaldybė (per 150 tūkst. eurų), bet gerokai daugiau, negu automatiniai tualetai kainavo Varėnos ir Klaipėdos miesto savivaldybėms (beveik po 100 tūkst. eurų).

Savivaldybė interneto puslapyje informuoja, kad jau kitais metais atsirasiantys šiuolaikiški tualetai veiks visą parą, jų funkcijos bus programuojamos iš valdymo skydo. Patekti į modernią tupyklą bus galima sumetus monetas arba atsiskaičius banko kortele. Apsilankymo trukmė irgi reguliuojama – ne daugiau 15 minučių. Po to tualetas užsidaro, automatiškai nuplaunamos grindys ir kiti elementai. Valkatoms ir chuliganams šiuose uždaruose pastatėliuose taip pat nebus ką veikti – nei pasnausti prigulsi, nei ką sudaužysi – mat visa įranga antivandalinė.

Svarbu, kad Vilniaus valdžia neapsigautų ir nepripirktų pietų šalims pritaikytų automatinių tupyklų, mat automatika turi savybę gesti. Varėniškiai ir klaipėdiečiai dažnai skundžiasi, kad naujieji tualetai pačiu netinkamiausiu metu neatidaro durų, ypač dažni gedimai žiemą. Neprošal būtų ir reklaminę akciją surengti, iš anksto išplatinti naudojimosi naujaisiais tualetais taisykles. Labai jau nejauku, jei organizmas šaukia, o žmogus turi trepsėti prie durų ir aiškinantis, kokias monetas automatas priima.