„20–30 km/val. yra greitis, nežinau, eit turbūt greičiau galima labai pasistengus“, – sakė gyventojas.

„Iš tikrųjų, skubam į darbus ir panašiai, tai tas, manau, kamščių susidarymas dar labiau pakenktų mums. Tikrai čia nėra ta gatvė, kur jau būtų pirmo būtinumo mažinti tą mašinų greitį“, – kalbėjo moteris.

„Aišku, kad nereikėtų, 20 km/val., kaip ir pėsčiomis vaikščioti. Tikrai ne“, – teigė praeivė.

Tik vienas kalbintas vairuotojas mano, kad Kęstučio gatvėje Žvėryne reikėtų važiuoti lėčiau, nei leistina dabar.

„30–40 km/val. maksimum, gal. Vis tiek čia žmonės. Pėsčiųjų perėjų daug, bet žmonės perbėga per gatvę, tai aš manau, kad nelabai gerai būtų 50 km/val. čia važinėti“, – savo nuomonę išsakė gyventojas.

Beveik visas Žvėrynas patenka į vadinamąją ramaus eismo zoną, tačiau tokių zonų Vilniuje planuojama įrengti net 14. Jos atsiras įvairiose miesto vietose, pakliūna ir beveik visas Antakalnis, didelė dalis Naujamiesčio.

Tačiau šias zonas skeptiškai vertina ne tik kalbinti vilniečiai, bet ir miesto opozicija.

„Tose vietose, kur neseniai išdygo nekilnojamojo turto objektai ir turtingesni žmonės nusiperka būstą, jie nori ramiai gyventi. Panašu, kad dabartinė miesto valdžia tiesiog atliepia jų poreikį ir tuose prestižiniuose rajonuose mažina greitį, tam, kad žmonės nelakstytų“, – teigė Aleksandras Nemunaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak A. Nemunaičio, dėl šių ramaus eismo zonų mieste padidės ir kamščiai, ir tarša.

„Taip, kaip mes matom didelius kamščius didžiosiose gatvėse, tai dabar matysime ir mažosiose gatvėse. Imant tada iš tos CO2 emisijos, reiškia, jeigu Vilnius siekia būti žaliuoju miestu, tai didinti CO2 išmetimą, man atrodo, yra visiškai neprotinga“, – akcentavo A. Nemunaitis.

Tačiau miesto valdžia turi ir kur kas ambicingesnių planų. Siekiama, kad 2030 m. vilniečiai keliautų subalansuotai ir darniai. Tai reiškia, kad daugiau kaip du trečdaliai kelionių vyktų ne automobiliais.

Opozicija įsitikinusi, kad šis planas yra visiškai utopinis.

„Matom, kad per tris paskutinius metus keliavimas automobiliais padidėjo, o keliavimas pėsčiomis sumažėjo 8 proc. Tai reiškia, jie gali kelti kokius nori planus“, – sakė A. Nemunaitis.

Urbanistikos ekspertai supranta, kad vairuotojų įpročius keisti sunku, tačiau sostinėje po truputį teks priprasti prie vis mažiau draugiškų sąlygų automobiliams.

Ramaus eismo zonos turėtų atsirasti po metų, tačiau kokie pakeitimai konkrečioje zonoje bus daromi, priklausys ir nuo vietos gyventojų nuomonės.