Ketvirtadienį Vilniuje, prie savivaldybės, į mitingą reikalaudami išsaugoti tautinių mažumų mokyklas susirinko apie 300-400 žmonių, daugiausia – moksleivių.

Protesto akcijos dalyviai laikė plakatus lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis „Palikite ramybėje mūsų mokyklas“, „Asimiliacijai – ne“, „Buldozerinei politikai – ne“, „Apginkime mūsų vaikus, mūsų ateitį“, „Leiskite mokytis mūsų mokyklose“.

Mitinge dalyvavusi Vilniaus Vladislavo Sirokomlės mokyklos septintokė Milena Zarankaitė BNS sakė siekianti, kad mokykloje galėtų mokytis iki dvyliktos klasės.

„Mes norime, kad mokykla būtų išsauga taip, kaip ją turime, kad nepasikeistų, jos neuždarytų“, – kalbėjo moksleivė.

Šios mokyklos ilgametė mokytoja, mitinge pasirodžiusio merginų ansamblio „Wilenka“ vadovė Janina Labul tvirtino, jog mokyklą reikia išlaikyti dvylikametę, kad nebūtų išardyta bendruomenė.

„Mokykla turi labai gilias tradicijas, ir mokinių skaičius pakankamas yra, būtų labai gaila, jei tą mokyklą padarytų pradine ar kitokia. Dvylika klasių būtų idealus variantas – yra viena šeima,viena tradicija, viena mokykla“, – BNS sakė pedagogė.

Mitinge kalbas sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, kiti tautinių mažumų organizacijų atstovai, tautinių mažumų mokyklų moksleiviai, daugiausiai pasisakymai skambėjo lenkų kalba.

Mitingo dalyviai skelbia protestuojantys prieš „delsimą akredituoti Vladislavo Sirokomlės vidurinę mokyklą“, „planus pasisavinti Antakalnyje esantį Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos pastatą“, „bandymus panaikinti lenkų ir rusų švietimo įstaigas“, „korupcijos apraiškas Vilniaus miesto savivaldybės liberalų ir konservatorių koalicijoje“.

Neplanuoja uždaryti nė vienos mažumų mokyklos

Tuo tarpu Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, jog savivaldybė neplanuoja uždaryti nei vienos tautinių mažumų mokyklos, o ir piketo dalyvių minėtų mokyklų nėra šiame sąraše.

„Savivaldybės taryboje šiuo metu svarstomas 2016-2020 metų mokyklų tinklo pertvarkos planas, čia svarbu pažymėti, kad tame plane minimos 30 Vilniaus mokyklų ir absoliuti dauguma yra lietuvių dėstomąja kalba. Tie piketuotojai,  moksleiviai, pakviesti ateiti prie savivaldybės, yra iš tų mokyklų, kurių pertvarkos net nėra. Matyt, artėjant Seimo rinkimams yra naudojamasi galimybe išeiti ir apsakyti apie uždarinėjamas mokyklas“, – per spaudos konferenciją savivaldybėje sakė V.Benkunskas.

„Nei viena mokykla nėra uždarinėjama, yra optimizuojamas tinklas. Ten, kur mokyklos pustuštės, jos sujungiamos į kelias mokyklas, ten, kur netelpa ir dirba dviem pamainom, sprendžiama kitais variantais šita problema. O didžioji dauguma mokyklų pertvarkoma jų pačių prašymu, tad tie mitingai, kuriuos viena politinė partija bando imituoti visais įmanomais būdais, yra niekuo nepagrįsti, nes taryboje svarstomo dokumento turinys visiškai ne apie tai“, – kalbėjo vicemeras.

V.Benkunskas taip pat tvirtino, kad savivaldybė remia dviejų vidurinių mokyklų – Vladislavo Sirokomlės ir Joachimo Lelevelio – siekį tapti ilgosiomis gimnazijomis. Pagal švietimo reformą, vidurinių mokyklų turi nelikti, pertvarkant jas į pradines mokyklas, progimnazijas, pagrindines mokyklas, gimnazijas, tačiau leidžiamos kai kurios išimtys, leidžiančias išlaikyti ir ugdymą nuo nuo 1 iki 12 klasės.

Ilgąja gimnazija gali būti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla. Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės gali vykdyti ir religinės konfesijos mokykla.

„Yra likusios dvi vidurinės mokyklos, mišri lenkų-rusų J.Lelevelio moykla ir lenkų kalba V.Sirokomlės, kurios šiandien yra vidurinės mokyklos. Neišvengiamai, kadangi įpareigoja įstatymas, tos mokyklos turi būti pertvarkomos, bet savivaldybė pritaria mokyklų bendruomenių prašymams užtikrinti šių bendruomenių ugdymo tęstinumą nuo pirmos iki  dvyliktos klasės. Mes sakome, kad tos mokyklos gali būti ilgosios gimnazijos, bet reikia padaryti namų darbus“, – pabrėžė vicemeras.

Anot protesto akcijos rengėjų, sostinės valdžia nori uždaryti Simono Konarskio, Lazdynų, Levo Karsavino, Aleksandro Puškino, Ateities, Centro, Saulėtekio, Senamiesčio mokyklas, mokyklą Liepkalnyje, mokyklą - darželį „Saulutė“ mokyklą-darželį „Svaja“, mokyklą - darželį „Berželis“.

„Atkakliai reikalausime akredituoti visas Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklas, išsaugoti veikiančias pagrindines mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas!“ – teigiama organizatorių pranešime.

Tačiau, kaip pastebi V.Benkunskas, šios mokyklos – jau pertvarkytos. Pernai liepą Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad jau nuo 2015 metų rugsėjo Ateities, Senamiesčio, Saulėtekio, Centro, Aleksandro Puškino, Fabijoniškių, Lazdynų, Simono Konarskio, Levo Karsavino mokyklos tampa pagrindinėmis vietoje vidurinių. Jose mokoma tiek lenkų ir rusų, tiek lietuvių kalbomis.