Naujuosius ženklus šiandien pirmieji apžiūrėjo  žurnalistai, radijo laidų vedėja, šunų mylėtoja bei viena iš asociacijos „Už laimingus šunis“ įkūrėjų Skaiva Jasevičiūtė.

„Ne vieną vilnietį ar miesto svečią iki šiol piktino viešose erdvėse kiekviename žingsnyje pasitinkantys įvairūs draudimai ir  įspėjimai dėl baudų. Atsisveikinsime su nereikalingais ribojimais ir neiginiais, juos pakeisdami nukreipimais ar siūlymais.  Kviečiu visus mąstyti laisviau ir kartu elgtis atsakingai, tausoti mūsų žaliąjį Vilnių“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Iniciatyvą pirmiausiai pradėjome nuo savęs – savivaldybėn užsukę vilniečiai nebematys griežtų ne:  „Neliesti“, „Durys uždarytos“, „Negalima įsinešti maisto ir gėrimų“, „tik savivaldybei“ ir pan. Atviroje ir draugiškoje savivaldybėje dalies nereikalingų ribojimų visai atsisakyta, o draudžiamuosius ženklus pakeitė: „Poilsio zona“, „Zona be dūmų“, „Savivaldybės svečiams“ ir pan.

Sostinė pirmoji Lietuvoje skiria daugiau dėmesio keturkojams draugams. Vilniuje atsirado naujas informacinis ženklas – „Augintinių paplūdimys“, kuris jau įrengtas specialiame šunų paplūdimyje. Iki tol šunys apskritai vandens telkiniuose maudytis negalėjo. Augintinių maudynėms buvo parinkta vieta Vingio parke Neryje. Netoli šio paplūdimio yra šunų vedžiojimo aikštelė. 

„Šunų paplūdimio buvo laukta jau labai seniai – visi keturkojų šeimininkai džiaugiasi, kad pagaliau Vilniuje tokia vieta atsirado ir kad mūsų miestas stengiasi būti kuo draugiškesnis gyvūnams. Tampame vakarietišku miestu, kur visi elgiasi tolerantiškai ir vietoje draudimų išgirstame vis daugiau pasiūlymų“, – sakė Skaiva Jasevičiūtė, viena iš asociacijos „Už laimingus šunis“ įkūrėjų.

Iki šiol didžiuosiuose Vilniaus parkuose ir skveruose būdavo galima aptikti ženklų, draudžiančių vedžioti šunis. Tokių nelogiškų ir nedraugiškų ženklų Vilniaus mieste netrukus nebeliks. Juos  keičia nauji informaciniai ženklai – „Tvarkingų augintinių  zona“, „Saugaus pasivaikščiojimo zona“ – skatinantys elgtis atsakingai, tvarkingai ir yra rekomendacinio pobūdžio. Gyvūnus  vedžiojantys šeimininkai kviečiami būti sąmoningi ir patys spręsti, ar viešose vietose jų šuo gali sukelti grėsmę aplinkiniams, ar reikėtų jam antsnukio. Tikimasi, kad draugiškesni ženklai vilniečius pradžiugins ir paveiks kur kas labiau, nei draudimai.

„Esu įsitikinusi, kad žmonės, gaudami palaikymą, gali kalnus nuversti, o draudimai dažnai prišaukia priešingą efektą. Ir mūsų projekto „Pakelti šiukšlę yra madinga“ esmė – žaidimas, kurio metu žmogus už pakeltą šiukšlę susilaukia plojimų, o atsiuntęs asmenukę prieš ir po pakeliant šiukšlę, pretenduoja laimėti autorinį Lietuvos dizainerio drabužį arba aksesuarą. Galima burnoti ant mėtančių ne vietoje šiukšles arba pakeliant šiukšlę būti pavyzdžiu savo vaikams“, – sako iniciatyvos „Pakelti šiukšlę yra madinga“ sumanytoja J. Šeduikytė.

Šiuo metu Vilniuje daugiabučių namų rajonuose vyksta daugybė aplinkos gerinimo programos darbų – tvarkomi 443 įvažiavimai į kiemus, asfaltuojamos gatvės, tiesiami nauji šaligatviai, o Neries krantinėje 6 km ruože tvarkoma danga. Natūralu, jog visa tai miestiečiams sukelia laikinų nepatogumų, tačiau juos išlaukti kur kas lengviau, kai tave pasitinka ne grubus „eiti draudžiama“, „praėjimo nėra“,  o draugiškas informuojantis naujas ženklas –„Tvarkome aplinką. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, kuriame nurodoma ir data, kada baigsis darbai.

„Vilnius – laisvas miestas, todėl perdėti draudimai čia buvo tiesiog nesusipratimas, kurio metas  atsisakyti. Tikimės, kad savivaldybės iniciatyva taps geruoju virusu ir naujieji ženklai paplis po miestą.  privačių valdų savininkai, bendrijos, įstaigos“, – sakė meras.

Prie iniciatyvos jau prisidėjo ir savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, nuo šiol viešajame transporte keleiviai patraukliai skatinanti elgtis mandagiau, visada susimokėti už kelionę. Naujus ženklus jau naudoja ir miesto parkai, bendrovė „Grinda“, besirūpinanti miesto aplinkos sutvarkymu  bei kitos savivaldybės įmonės.

„Vienas svarbiausių kokybiško viešojo transporto veiksnių – kelionės komfortas, kuris iš dalies priklauso ir nuo to, kaip keleiviai elgiasi vieni su kitais. Viešasis transportas yra ta erdvė, kurioje tam tikrą laiką, ar 15 minučių, ar valandą, kartu praleidžia įvairiausi žmonės. Todėl ir norime paskatinti būti mandagiais vienas kitam – užleisti vietą tam, kuriam jos labiau reikia, o paslaptimis telefonu dalintis jau išlipus iš autobuso ar troleibuso“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Iš viso Vilniuje jau įrengta apie 50 pirmųjų ženklų. Iš viso mieste jų šiemet atsiras apie 200, vien tik miesto parkuose bus pastatyta  120.

Norintys prisijungti prie iniciatyvos „Vilnius be draudimų“ kviečiami įsirengti naujo tipo ženklus savo rajono aplinkoje – savivaldybė mielai pasidalins reikiamo ženklo maketais. Aptikus mieste užsilikusius pačius absurdiškiausius draudimo ženklus, vilniečiai kviečiami juos fotografuoti ir siųsti savivaldybei el. paštu, arba paskelbti savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje – savivaldybė pasirūpins, kad tokių ženklų nebeliktų.