Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti siūlymą, jog nuo šių metų spalio 20-osios šį taršų kurą būtų draudžiama kūrenti tiek individualių, tiek ir daugiabučių namų butų gyventojams.

Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, tyrimai rodo, kad žmonių, ypač vaikų, susirgimo kvėpavimo takų ligomis tikimybė gali kelis kartus padidėti, jei aplinkoje yra padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, o sostinėje per kaminus su dūmais vis dar išmetama nemažai kenksmingų vadinamųjų nevisiško degimo produktų.

„Kad nuo šios žalingos tendencijos toltume, planuojame apriboti taršiausių kuro rūšių naudojimą buityje. Ilgainiui toks sprendimas sumažins CO2 išmetimą mieste, o svarbiausia – saugos miestiečių sveikatą”, – pabrėžia V. Benkunskas.

Kad nuo šios žalingos tendencijos toltume, planuojame apriboti taršiausių kuro rūšių naudojimą buityje.

Pasak savivaldybės, akmens anglies vartojimas įvairiose pasaulio šalyse vis labiau ribojamas įvairiomis apmokestinimo formomis, griežtinamas CO2 išmetimas į atmosferą.  Akmens anglies kaip kuro vartojimas palaipsniui mažėja, pereinama prie ekologiškesnių kuro rūšių, kurios nedidina klimato atšilimo procesų.

Ilgalaikėje Vilniaus pastatų renovacijos strategijoje numatyta, kad iki 2050-ųjų didžioji dalis pastatų turėtų būti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t. y. beveik energijos nevartojančius, pastatus.

Vilniaus mieste yra apie 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5100 šildomi centralizuotai, 14,4 tūkst. - dujomis, o dar 11,8 tūkst. šildomi malkomis, anglimi arba neidentifikuotu šildymo būdu.

Savivaldybės teigimu, 2019-aisiais vykdyta vilniečių apklausa (apklausta apie 1000 gyventojų) parodė, jog 92 proc. šildymui naudoja biomasę, 0,5 proc. – jog šildosi tik anglimis, 4,3 proc. – jog naudoja ir biomasę, ir anglį.

Savivaldybė tvirtina, kad pokyčius inicijuos pirmiausia savo valdomuose socialiniuose būstuose, kuriuose iki šiol buvo naudojamos kietojo kuro krosnys – čia planuojama diegti atsinaujinančius išteklius vartojančias sistemas, o Vilniaus šilumos tinklai įvertins galimybes prie centralizuoto šildymo sistemos prijungti senamiestyje likusius „krosninius“ pastatus.

„Šiam siūlymui iš esmės pritaria Sveikatos apsaugos ministerija, o Aplinkos ministerija tikina, jog nuo 2012 metų vykstančios Klimato kaitos programos parama namų ūkiams, kurie keičia kieto kuro krosnis į „žalius“ įrenginius, planuojama skirti ir toliau, taigi vilniečiams užtikrinama kompensacija pereinant prie ekologiško šildymo“, – teigiama pranešime spaudai.

Jei tarybos sprendimas būtų priimtas, Savivaldybė bei Viešosios tvarkos pareigūnai pirmiausiai informuotų gyventojus apie galimybes keisti šildymo būdą, būtų numatytas pereinamasis laikotarpis, o administracinės nuobaudos būtų taikomos tik piktybiškai taisykles pažeidusiems bei kategoriškai atsisakantiems keisti šildymo būdą į tvaresnį, ekologiškesnį.

Svarstoma, kad kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais, grėstų įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų.

Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas kitame tarybos posėdyje dar spalį.