Šunims atsiveria vis daugiau sostinės restoranų, barų, kavinių durų. Anksčiau naminių gyvūnų baidęsi savininkai keičia savo požiūrį. Tiesa, griežtai laikantis higienos normų, gyvūnas kavinėje – pažeidimas. Tačiau į tai pro pirštus žiūri ir tikrintojai.

Antsnukis – nebūtinas

Ar galime į restoraną atsivesti didelį šunį, jeigu jis ramus? Daugelio tokį klausimą išgirdusių populiarių miesto kavinių, vyninių ar barų administratorių atsakymas buvo „taip“. O kai kuriuose užeigose klientų augintiniams bus pasiūlyta ir vandens.

„Nežinau, kaip mes turėtume pasielgt teisiškai, bet jeigu jūsų šuo nepuola kitų svečių, ramiai būna kamputyje, nelaksto, manau, kad galite“, – tokio atsakymo „Vilniaus diena“ sulaukė iš restorano „La Boheme“ administratorės.

„Jei jūs pasirinksite vietą restorano viduryje ir šuniukas trukdys kitiems restorano svečiams, paprašysime imtis priemonių. Bet jei kamputyje kur nors prisėsite, niekur neužkliūsite, žinoma, leisime. Viskas priklausys nuo situacijos“, – tęsė „La Boheme“ atstovė. Ji nurodė, kad lankytojų su šunimis restorane pasitaiko.

Naminiams gyvūnėliams svetinga ir kita populiari Vilniaus vieta – baras „In Vino“. Čia savo augintinį galite vestis ir be antsnukio. „Jūsų šuniukas gaus ir atsigerti. Jeigu šuo piktas ir didelis, paprašysime prisegti pavadėlį, bet šiaip – laukiame. Taip, atsiveda dažnai“, – kalbėjo „In Vino“ administratorė.

Statistikos, į kuriuos barus ar kavines Vilniuje galite būti įleistas su šunimi ar kitu naminiu gyvūnėliu, nėra, tačiau aktyvūs miestiečiai šia informacija pasidalija interneto forumuose. Galiausiai ne visi barai, kurie priima lankytojus su augintiniais, yra prisiklijavę specialų lipduką, nurodantį, kad čia galima įeiti ir su gyvūnu.

Savininkų nebaudžia

Štai vilnietė politologė Morta Vidūnaitė, auginanti vidutinio dydžio šunį, pastebi tendenciją, kad požiūris į naminius gyvus keičiasi į gera.

„Iš tiesų daugumos kavinių ir barų durys tiems, kurie ateina su šuniuku, – atviros. Tiesa, kai veduosi augintinį, dažniau einu į lauko kavines. Dauguma tikrai žiūri pozityviai. Juk pastaraisiais metais tapo populiaru imti iš prieglaudų gyvūnus, todėl dauguma savininkų, manyčiau, lankytojus su gyvūnėliais įleidžia. Nes jei neįleis su šuniuku, tarsi bus ne VIP“, – svarstė trejus metus šunį auginanti ir senamiestyje gyvenanti M.Vidūnaitė.

Ji kritiškai žiūri į tuos, kurie primygtinai reikalauja, kad šuo būtų su antsnukiu.

„Akivaizdu, kad jei gyvūnas yra problemiškas, savininkas jo nesiims kartu. Tereikia ugdyti ir skatinti dresavimo kultūrą. Ta “absoliutaus sterilumo„ siekiamybė, kai reikalaujama, kad šuo būtų su antsnukiu, jau praeityje. Anksčiau požiūris į naminius gyvūnus buvo kaip į galvijus, tačiau dabar atmosfera liberalėja“, – teigė M.Vidūnaitė.

Nubaustų nėra

Ne vieno restorano ar kavinės administratoriai laužė galvą klausiami, ar įleisdami šunis ir kates ten, kur valgoma, laikosi nustatytų higienos normų.

Vita Šturmienė, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė, priminė, kad vienas Higienos normų punktas skelbia: „Maisto tvarkymo vietose neturi būti kačių, šunų ar kitų gyvūnų augintinių, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai.“

V.Šturmienės teigimu, vieta, kurioje valgoma ar geriama, taip pat priskiriama „maisto tvarkymo“ vietai.

„Kaip pasižiūrėsime. Įstatymas kategoriškai nedraudžia, nebuvo ir atvejų, kai būtume baudę. Restoranų ar kavinių administracija nusprendžia, ar gyvūnėliai gali kelti grėsmę maisto saugai“, – aiškino specialistė. Ji priminė, kad restorano ar kavinės savininkai laikydamiesi įstatymų turi užtikrinti, kad gyvūnai nebūtų taršos šaltiniai.

Tačiau kaip tai patikrinti? Ar tai išvis įmanoma? „Čia iš tiesų sudėtinga. Nebent atsitiktinumo atvejis. Sakykime, tikrintų kavinę inspektorius ir užkliūtų akis už maklinėjančio šuniuko ar pan. Inspektoriai tikrina, bet sprendžiame pagal aplinkybes“, – aiškino V.Šturmienė. Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė nurodė, kad atvejų, kai maitinimo vietos savininkas buvo nubaustas dėl lankytojų su šunimis, dar nebuvo.

Komentarai

Giedrius Blekaitis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas

Ar reikia bijoti, kad galima užsikrėsti nuo atvesto gyvūno? Jei gyvūnas sergantis, tai, žinoma, tikimybė, kad užsikrėsite, padidėja. Užkrečiamosios ligos skirstomos į užkrečiamąsias infekcines, parazitines ir grybelines. Tačiau visi pasiutlige galintys užsikrėsti gyvūnai vakcinuojami prieš pasiutligę. Tačiau tai yra paties gyvūnėlio savininko pareiga – paskiepyti savo gyvūną. Galiausiai, juk pamačius gyvūną kartais akivaizdu, kad jis serga, tarkime, grybelinėmis ligomis: nuplikęs ar plinkantis kailis ir pan. Taip, niekur nėra 100 proc. garantijos, kad jis neserga, tačiau ar kitaip yra su žmonėmis?

Gyvūno elgesys priklauso ne nuo antsnukio, o nuo auklėjimo ir genetikos. Jei šuo, kad ir didelis, jokio pavojaus nekelia, antsnukis nebūtinas. Jei tai kovinis šuo, anstnukis turėtų būti. Priminsiu, kad šunys ir katės – kompanioniniai gyvūnai, turi pasus ir dokumentus, tad pernelyg baimintis nederėtų.

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Statistikos, kiek yra tokių vietų, kur galima atsivesti naminius gyvūnėlius, nerenkame, bet tų vietų tikrai daugėja. Tai išties labai humaniškas požiūris. Viskas pirmiausia priklauso nuo restorano, baro ar kavinės savininko pozicijos. Tokios galimybės, žinoma, nėra verslo restoranuose – jie orientuoti į kitokią klientūrą.

Prieš 10 metų išties atsivesti gyvūną į kavinę ar barą dar buvo šiek tiek egzotika, o dabar keičiasi kultūra. Restorano šeimininkas, įvertinęs savo klientūrą, įpročius, restorano erdvę, priima tokį sprendimą. Klientui visad maloniau, kai jis nepaliekamas už durų. Savininkų tikslas – visąlaik įtikti klientui visais įmanomais būdais.

Tie šunys, kuriuos vedžiojasi barų ar kavinių lankytojai, dresiruoti, nesiblaško – bent jau aš lankydamasi su tuo nesusidūriau. Juk pats šeimininkas jaučia, ar tas šuo gali būti civilizuotoje aplinkoje.