Atitolusios eglės plokštumos simbolizuoja būtinus laikytis atstumus

„Idėja, kaip galėtų atrodyti šių metų eglutė, kilo dar prieš kokius 3 metus, eskizuojant. Ją padiktavo pati eglutės konstrukcija, sudaryta iš 12 trikampių, kuri yra lyg horizontaliai sudalinta dvylikakampė piramidė. Norėjosi jos plokštumas atitraukti nuo bendros geometrinės figūros, išskleisti erdvėje. Tuomet kilęs vaizdinys šiais metais įgavo kitą prasmę – atitolimą vienas nuo kito, būtinybę laikytis atstumų“, – sako eglutę kūrusios „Švenčių studijos“ dizaineris Dominykas Koncevičius.

Pasak sostinės eglutę kuriančios komandos vadovo, šiais metais iššūkiu tapo ne tik visi būtini paskaičiavimai, kuriuos reikėjo padaryti įrengiant atitolusias eglutės plokštumas, bet ir gana ilgą laiką spręstas klausimas, kas turėtų atsirasti jos viduje. „Norėjosi teminio gylio, antro plano ir taip, bediskutuojant, komandai kilo mintis išorinės konstrukcijos viduje pastatyti dar vieną eglutę. Ją supantys veidrodžiai ir juose atsispindinti klasikiniu stiliumi papuošta eglutė įkūnija pagrindinę mintį: nesvarbu, kokia – gyva, kirsta, tradicinė ar šiuolaikiška – Kalėdų eglutė simbolizuoja šilumą, artumą bei namų jaukumą“, – teigia D. Koncevičius.

Pasak jo, ilgametė darbo patirtis ir stipri profesionalų komanda leido 100 proc. išpildyti sumanymą bei atkreipti ne tik vietos gyventojų dėmesį. „Labai džiugu, kad sostinė palaiko drąsias iniciatyvas, kasmet stengiasi sukurti vis ką nors naujo, kitokio, išskirtinio. Tik novatoriškos, kitokios idėjos, net jei jos patinka ne visiems ar net šokiruoja, gali patraukti pasaulio dėmesį“, – sako D. Koncevičius.

M. Kulbio nuotr.

Sostinės Kalėdų eglei apšviesti perdirba daugiau nei 21 t kavos tirščių

Kitokia šiemet ne tik eglutė, bet ir jos apšvietimui naudojama energija, ji gaunama perdirbant kavos tirščius. Iš viso sostinės Kalėdų eglei apšviesti iki sausio 7 d. reikės 12 000 kWh elektros energijos. Tiek jos pagaminama iš daugiau nei 21 t kavos tirščių. Juos visus metus kavos gamintojos „Paulig“ iniciatyva rinko pagrindiniai sostinėje veikiantys verslo centrai. „Šiais metais, tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu, kai dalis verslų darbą iš biurų perkėlė į namus, ženkliai sumažėjo ir surenkamų kavos tirščių kiekiai. Iššūkiu visiems kelianti situacija vis tik nesutrukdė surinkti net daugiau nei būtina, iš viso – 30 t, kavos tirščių“, – sako „Paulig“ rinkodaros vadovas Valdas Šidla.

Tona kavos tirščių susidaro išgėrus apie 100 tūkst. puodelių kavos. Juos perdirbus pagaminama apie 500 kWh elektros energijos. Tiek energijos užtenka patenkinti 2 statistinių Lietuvos šeimų mėnesio elektros poreikius arba nuvažiuoti 2900 km „BMWi3“ elektromobiliu. Žalioji energija iš kavos tirščių yra gaminama vienoje iš šalyje veikiančių biodujų jėgainių. Į ją kavos tirščiai vežami iš sostinėje įsikūrusių verslo centrų ir didžiulėse talpose apdorojami jose esančių bakterijų. Šio proceso metu išsiskyrusios biodujos surenkamos ir panaudojamos elektros energijos gamybai, o likusios atliekos perduodamos kaip trąša ūkininkams. Taip užtikrinamas tvarus ir žiediškas atliekų perdirbimas, nekeliantis jokios taršos aplinkai.