Mieste juda šventyklų komplekso Antakalnyje statybos projektas. Arkivyskupijos pozicija šiuo klausimu neaiški, tačiau politikai žada šia kryptimi veikti aktyviau.

Pavers piramidžių kompleksu

Savivaldybės kuluaruose ir vėl netyla kalbos apie šv. Faustinos namelį Antakalnyje. Dar 2011 m. kilo idėja teritoriją aplink namuką, kuriame vienuolei Faustinai buvo apsireiškęs Jėzus, paversti šventyklų kompleksu – Dievo Gailestingumo sanktuariumu. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai turi ryžto šį savo pažadą įgyvendinti. Tam tikslui jau suburta darbo grupė. O prireikus atsirastų ir pinigų. Bent jau taip laikraščio žurnalistams tvirtino LLRA deleguotas sostinės vicemeras Jaroslavas Kaminskis.

Tiesa, kol kas darbo grupė negali pradėti veikti, nes trūksta vieno nario – Vilniaus arkivyskupijos atstovo.

„Šiuo klausimu turime visų koalicijos partnerių pritarimą. Taip pat pažadėta, kad prireikus biudžete tam bus numatyta pinigų. Parašėme jau antrą laišką Vilniaus arkivyskupijai, tačiau atsakymo kol kas nesulaukėme. Na, gal pirmas laiškas buvo sausas, per daug formalus, bet antras visai kitokio pobūdžio. Svarbu, kad sprendžiant šiuos klausimus darbo grupėje būtų arkivyskupijos deleguotas žmogus“, – pabrėžė vicemeras.

Rengs galimybių studiją

Kaip atrodys naujoji šventovė, bus ji viena ar Antakalnį papuoš visas šventyklų kompleksas, J. Kaminskis nedetalizavo. Pasak miesto valdžios atstovo, ne pasauliečių reikalas reguliuoti Bažnyčios gyvenimą.

„Jeigu pasaulietis nusprendė pastatyti bažnyčią ir ką nors pastatė, tai dar visiškai nereiškia, kad tas kas nors yra bažnyčia. Negalime eiti prieš Bažnyčios kanonus ir reguliuoti jai, ką ar kaip statyti. Ir juo labiau ką nors daryti, kol nėra Bažnyčios pritarimo“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Anot J. Kaminskio, kol nėra oficialaus Bažnyčios apsisprendimo šiuo klausimu, savivaldybė taip pat nesiima aktyvių veiksmų. Tačiau vos bus tartas žodis, darbai pajudės tą pačią akimirką.

„Mes negalime statyti šventovės ar nurodyti, kada ir kaip turi būti daroma, bet mes esame pasirengę kaip galėdami paremti šį arkivyskupijos siekį, jeigu toksai būtų. Mes juk galime paskubinti visus techninius dalykus. Pirmas žingsnis būtų darbo grupė, kitas – galimybių studija“, – dėstė pašnekovas.

Regi naudą miestui

LLRA siekdama paremti sanktuariumo statybas rūpinasi ne tik dvasiniu vilniečių išganymu, bet ir miesto finansais. Bent jau taip mano patys politikai. Viename interviu LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis tikino, kad sanktuariumas turėtų pritraukti iki 0,5 mln. maldininkų.

„Jis turi būti statomas greitai, nes tai – Vilniaus šansas. Atvykstantys piligrimai čia paliktų nemažai pinigų“, – žurnalistams yra sakęs V. Tomaševskis.

Tokią išvadą jis padarė remdamasis Lenkijos Lagevnikų miestelio šalia Krokuvos, kur mirė ir yra palaidota šv. Faustina, pavyzdžiui. Anot politiko, šį miestelį kasmet aplanko 2 mln. maldininkų.

Tiesa, maldininkams lankyti šv. Faustinos namuką V. Grybo gatvėje niekas nedraudžia ir dabar, tačiau piligrimai čia neplūsta. Nuo 2008 m. pavasario, kai šv. Faustinos namas tapo atviras visuomenei, jį aplankė kiek daugiau nei 55 tūkst. žmonių.

Šventoves lanko milijonai piligrimų

Religijų ir paveldo aljanso (angl. – ARC) skaičiavimais, apie 140 mln. pasaulio gyventojų kasmet apsilanko trisdešimtyje garsiausių sakralinių objektų. Daugiausia lankytojų pasaulyje sulaukiantis krikščioniškas sakralinis objektas – Meksikos Gvadelupos bazilika. Joje per metus apsilanko per 20 mln. žmonių. Europoje tarp krikščionių populiariausia Lurdo vietovė Prancūzijoje. Čia kasmet atvyksta per 8 mln. maldininkų. Kaimynėje Lenkijoje esanti Čenstakavos šventovė taip pat gali džiaugtis kelių milijonų piligrimų dėmesiu.