„Respublikos“ viešbučio pastatas: puikus objektas naujam verslui plėtoti ar bevertis betono kalnas, kurį reikia nugriauti? Tokia diskusija kilo miesto valdžiai užsiminus apie ketinimus iš verslininkų perimti Kauno veidą darkantį monstrą.

Oponentai: monstras – bevertis

Porą dešimtmečių kauniečių nervus ėdantį pastatą valdantys verslininkai išvedė formulę, pagal kurią betoninis gigantas esą vertas maždaug 17 mln. litų. Pastato savininkų oponentas architektas Algimantas Kančas teigia, kad reali „Respublikos“ vertė – 4–5 mln. litų. Tiek kainuotų jį nugriauti. Tuo metu Registrų centro duomenų banke iki šiol nurodoma, kad pastatas vertas daugiau kaip 33 mln. litų.

Ko išties verta „Respublika“?

Galutinei pastato kainai įtakos turės ne tik dabartiniai betoninių sienų įkainiai, bet ir emociniai kainos nustatymo formulės elementai. Pastato savininkai piešia gražias „Respublikos“ perspektyvas, jų oponentai atšauna, kad jis nieko vertas, o lemiamą žodį tarsiantys politikai į formulę bruka miesto įvaizdį ir verslininkų moralines vertybes.

Lygina su „Britanika“

„Nežinau, iš kokio fantazijos pasaulio ištraukti tie 33 mln. litų. Tokia suma neatitinka realybės“, – pareiškė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

33 mln. litų dydžio suma „Respublikos“ biografijoje atsirado 2007 m., kai buvo atliekamas pastato vertinimas. A.Kančas teigia, kad tokia suma ir ekonominio pakilimo metais nė iš tolo neatitiko realios vertės, nes buvo specialiai išpūsta, siekiant dirbtinai padidinti pastatą valdančios bendrovės kapitalą.

„Respubliką“ valdančios bendrovės „Kauno arka“ atstovai šiuo metu ir patys pripažįsta, kad 33 mln. litų yra per didelė suma. Ji turėtų būti maždaug dvigubai mažesnė. Vertei apskaičiuoti verslininkai naudoja prieš porą metų vykusį kito panašaus pastato vaiduoklio – „Britanikos“ viešbučio – akcijų pardavimo sandorį. Tada už 20 proc. A.Mickevičiaus g. stovinčio pastato akcijų pasiūlyta 2,73 mln. litų. Taip išeina, kad visų „Britanikos“ akcijų vertė – daugiau kaip 13 mln. litų. „Respublika“ didesnė kone trečdaliu, todėl jos vertė galėtų būti per 17 mln. litų.

„Tai ir yra rinkos kaina, kokią jums pasakys bet kuris turto vertintojas. Jeigu savivaldybė labai rimtai domėtųsi galimybe pirkti pastatą, mes kainą galėtume sumažinti. Indikacinė kaina būtų mažesnė nei 15 mln. litų“, – sakė vienas iš „Respublikos“ savininkų Gintaras Kviliūnas. Kitas „Respublikos“ akcininkas Paulius Virgilijus Jaruševičius mano, kad pastato kaina be detaliojo plano – maždaug 13 mln. litų.

Vėl pasigirdo pažadai

„Kaip galima tokia suma įvertinti griuvėsius? – stebėjosi A.Kančas. – Tas pastatas jau seniai neatitinka viešbučiams keliamų standartinių reikalavimų. Ten galima nebent skurdų bendrabutį arba socialinius būstus įrengti. O šiaip pastatą reikia griauti.“

Architektas Gintaras Natkevičius atšauna, kad pastatas gali būti pritaikomas ir ekonominės klasės viešbučiui, ir bendrabučiui. O „Kauno arkos“ atstovai teigia, kad „Respublika“ naudingu pastatu gali pradėti virsti netrukus po to, kai bus patvirtintas sklypo detalusis planas. G.Kviliūnas tikina, kad šis dokumentas gali būti įteisintas jau rugsėjį. Vėliau prasidėtų techninio projekto rengimas, o kitais metais – statybos, kurias galėtų finansuoti investuotojai iš užsienio.

„Kokie dar užsieniečiai? Kliedesiai tai. Iš to pastato jau seniai būtų kažką padarę, jei apsimokėtų. Jie nesugeba žemės nuomos mokesčio susimokėti, o čia žada rasti pinigus pasmerktam projektui. Neverta tikėti ir Gintaru Natkevičiumi, nes jis turi “Kauno arkos„ steigėjų akcijų. Jis kalba kaip savininkas, o ne architektas“, – pareiškė A.Kančas.

Savivaldybė aklai netiki nei vienu, nei kitu architektu. A.Kupčinskas mano, kad dalis „Respublikos“ viešbučio galėtų virsti bendrabučiu, kuriame apsigyventų mokslus Kaune baigę ir jame įsitvirtinti mėginantys studentai.

Įtartini vingiai

Pasak A.Kančo, „Respublikos“ savininkai bando kiek įmanoma labiau pakelti pastato kainą, kad iš savivaldybės išluptų kuo daugiau milijonų. Architektas su viešbučiu susijusią verslininkų komandą prilygina aferistų šutvei. Išties pastatą ir jį supančias teritorijas valdančios įmonės yra vienose rankose, kurių veiksmai ne kartą buvo nagrinėti prokurorų.

Kai prieš dešimtmetį „Respublikos“ viešbutį valdžiusiai bendrovei „Respublika-Falkenhorst“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo tas pats G.Kviliūnas. Viešbutis už daugiau nei 5 mln. litų buvo perleistas įmonei, kurios akcininku ir valdybos nariu vėliau tapo pats bankroto administratorius.

„Buvo viešas aukcionas, dukart skelbta laikraštyje, bet niekas nepirko, nes nebuvo nei detalaus plano, nei inventorizacijos. Galiausiai “Respubliką„ nupirko mano pažįstami žmonės, bet aš santykių su jų įmone tuomet jokių neturėjau“, – tikino G.Kviliūnas.

Šalia „Respublikos“ užimto sklypo esančius du žemės sklypus valdo kitos tų pačių žmonių rankose esančios bendrovės: „Kauno verslo rūmai“ ir „Fugetė“. Prie šios bendrovės vairo stovėjo pats G.Kviliūnas, o bankroto reikalus tvarko buvęs G.Kviliūno darbdavys „Divingas“.

Užrūstino miesto valdžią

G.Kviliūnas ramina teigdamas, kad „Respublikos“ pastato atgaivinimo projektas yra visiškai skaidrus ir tuoj tuoj pajudės, jei niekas nekaišios pagalių į ratus. Verslininkas aiškina nesuprantantis miesto valdžios atšiaurumo priežasčių. Neva meras nė nesiteikia išklausyti ateities planų.

„Tegul savo pasakas pasakoja kažkam kitam. Kiek kartų juos priiminėjau. Jie visur nešioja tas pačias vizualizacijas. Jos manęs nebeįtikina. Tas vaiduoklis jau 20 metų vaidenasi ir niekas nevyksta“, – atšovė A.Kupčinskas.

Miesto vadovams dėl „Respublikos“ tenka raudonuoti ne vieną kadenciją. Piktžaizde tapęs statinys miesto veidą darko ir vizualiai, ir morališkai, jis tapo pavojinga jaunimo ir vaikų žaidimo aikštele. „Kauno arkos“ atstovai nė nepripažįsta, kad jų turtas kenkia miesto įvaizdžiui ir vengia mokėti žemės nuomos mokestį. Kelerius metus kapsėjusią sumą bendrovė sumokėjo tik po teismo sprendimo, tačiau netrukus ir vėl įsiskolino bei savivaldybę padavė į teismą.

„Pasitikėjimo limitas jau išseko. Jie nėra socialiai atsakingi verslininkai. Užuot mokėję mokesčius ir uždengę pastatą tentu, jie nesitvarko, daro biznį iš reklamos ir su savivaldybe bylinėjasi teisme“, – pyko A.Kupčinskas.

Nupirks, o kas toliau?

Su idėja išpirkti „Respublikos“ viešbučio pastatą šią savaitę supažindinti Kauno savivaldybės tarybos komitetuose dirbantys politikai. Nemaža dalis jų pasigedo konkretumo. Savivaldybės administracijos atstovai jiems nepateikė jokių variantų, ką daryti su „Respublikos“ viešbučiu, jei jį pavyktų perimti iš verslininkų.

„Reikia žinoti, ką ten darysime: gėlių darželį, rekonstruosime šį pastatą ar statysime visiškai naują“, – kalbėjo savivaldybės tarybos narys Gintautas Labanauskas.

„Apytiksliais skaičiavimais, tokįo pastatą pritaikyti gyventi atsieitų bent 120–130 mln. litų. Ar savivaldybei tai būtų pernelyg didelė prabanga“, – miesto galimybėmis savo jėgomis įrengti „Respubliką“ abejojo Rimantas Mikaitis.

Grupės politikų nuomone, galimybės išpirkti pastatą neverta nė svarstyti.

„Gal visuomenės poreikiams pasiimame visus apleistus Kauno pastatus?“ – sarkastišką pasiūlymą pateikė savivaldybės tarybos narys Artūras Orlauskas.

„Kol kas iš politikų girdžiu tik pastangas sukritikuoti pasiūlymą “Respubliką„ paimti visuomenės poreikiams. Jau 20 metų skundžiamės šiuo pastatu, bet niekas iš politikų nepasiūlė jokių problemos sprendimo variantų“, – atkirto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Jis patikino, kad savivaldybė neketintų pirkti katės maiše – prieš derybas su verslininkais būtų atliktas turto vertinimas.

Siūlo atimti ir žemę

„Kauno arkos“ atstovai aiškino nematantys teisinio pagrindo, kuris savivaldybei leistų pasiglemžti jų turtą. Be to, verslininkai perspėjo, kad dalis akcijų priklauso Olandijos įmonei, todėl turto nusavinimo byla gali atsidurti ne tik vietiniuose Lietuvos, bet ir tarptautiniuose teismuose.

Perspėjimo nepabūgęs Kauno miesto meras A.Kupčinskas užsimojo dar plačiau – pasiūlė imtis žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūrų. Nuomos sutartis galioja iki 2064 m.

„Tai tik politiniai pareiškimai. Teisiškai tokie pasvarstymai nerealūs“, – atkirto G.Kviliūnas. Verslininkas tikina, kad „Respublikos“ nusavinimas net ir politiškai būtų nenaudingas, nes projekto įgyvendinimas vėl užstrigtų.

„Na, įsigis tą pastatą, o kas toliau? Detaliojo plano rengimo procedūros nutrūks dar mažiausiai pusantrų metų ir tiek laiko ten nebus galima nieko daryti. Tokio projekto nesutiks pirkti joks nekilnojamojo turto projekto plėtotojas“, – aiškino G.Kviliūnas.

Kol neparengtas sklypo detalusis planas, tol jokios statybos negalimos. Verslininkai prašo palaukti iki rudens, kol bus parengtas šis teritorijų planavimo dokumentas. Nemaža dalis savivaldybės tarybos politikų, regis, yra nusiteikusi „Kauno arkai“ suteikti galimybę parodyti, kad jos atstovų žodžiai dar kažką reiškia. Todėl tikėtina, kad aštrių diskusijų šiame fronte be rudens nebus.

Derybos dėl „Respublikos“ kainos. Argumentai

Kainą didina

Galimybė užbaigti statybas

Patraukli vieta

Siekis pašalinti skaudulį

Kainą mažina

Nešiuolaikiški statybų standartai

Nebaigtas detalusis planas

Savininkų nenoras tvarkytis

Žemės nuomos mokesčio nemokėjimas