Sutarties projektą palaikė 33, prieš balsavo keturi politikai, susilaikė septyni tarybos nariai.

Parengtoje sutartyje numatyta, kad kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statys „Axis industries“, jį daugiau nei du dešimtmečius valdys bendrovė „Kauno arena“.

Komplekso projektą kurs britų architektas Damonas Lavelle (Deimonas Lavelis), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.

Meras Remigijus Šimašius tikisi, kad sutartis bus pasirašyta kitų metų vasarį. Anot jo, netrukus būtų pradėti griauti ir senieji stadiono griaučiai. Naują statinį tikimasi pastatyti 2023-iaisiais.

Numatoma, kad 15 tūkst. vietų stadiono su hibridine danga ir kitais objektais statyba kainuos apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus, finansuotojui – didžiausiam Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ – planuojama iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų. Pagal dabartinius planus, Vyriausybės dalis projekte siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. Projekte palikta galimybė savivaldybei ir Vyriausybei išsimokėti anksčiau.

Be futbolo stadiono, komplekse dar būtų lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.

Be anksčiau numatytų sąlygų, politikai trečiadienį pritarė siūlymui, kd sutartyje būtų numatyta galimybė savivaldybės pageidavimu įrengti papildomas 3 tūkst. vietų.

Taip pat projekto kritikų konservatorių siūlymu įtraukta galimybė, kad atlikus 85 proc. komplekso statybos darbų, savivaldybei pasirinkti kitą projekto finansavimo alternatyvą, nei „BaltCap“, ir jai dėl to nebūtų taikoma atsakomybė.

Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai, tuomet planuota atsiskaityti su statytojais per kelerius metus. Tačiau keblumų iškilo, kai Vyriausybė nusprendė dėl užsitęsusių derybų nurėžti europinį finansavimą.

Savivaldybė bus atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už Sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25 metus prižiūrėtų koncesininkas.

Vyriausybė sutartimi įsipareigotų per metus stadioną naudoti 15 dienų renginiams ir jų pasirengimui, savivaldybė pirktų stadiono paslaugas pagal poreikį, pavyzdžiui, futbolo klubo „Žalgiris“ rungtynėms.

Kritikai: projektas per brangus ir nereikalingas

Stadiono koncesijos sutarties nepalaikė dalis opozicijos, taip pat valdantieji sostinės konservatoriai, dar valdančiosios koalicijos sutartyje numatę sau tokią galimybę.

„Manome, kad 150 mln. eurų viršijančią sumą tikrai galima išleisti efektyviau, pastatant daugiau sporto objektų, patogiai ir efektyviai juos išdėstant visame mieste“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnas Liutauras Kazlavickas.

Jis tikrai kreivas, dėl to kad neracionalus. Už 100 mln. eurų galime pastatyti dešimt sporto objektų, keturis dengtus stadionus ir šešias aikšteles skirtingose Vilniaus vietose.

„Antroji priežastis – pasirinkimas iš vieno varianto. Manome, kad šiuo konkursu nebuvo užtikrinta konkurencija, dirbtinai išplėsta konkurso apimtis neleido jame dalyvauti daugybei įmonių, neapleidžia jausmas, kad projektas iš anksto rengtas vienam dideliam dalyviui (...), tokio projekto, koks svarstomas šiandien, tikrai palaikyti negalime“, – sakė jis.

Opozicinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas Artūras Zuokas kritikavo, kad dar prieš daugiau nei šešerius metus savivaldybėje ir Vyriausybėje buvo gimusi idėja pastatyti ir atverti stadioną 2018-ųjų liepos 6-ąją, Lietuvai minint valstybės šimtmetį, tačiau jis „pabrango beveik 100 milijonų eurų“.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Vyriausybė perskirstė europines lėšas, buvo planai kartu su stadionu statyti šioje teritorijoje 108 tūkst. kvadratinių metrų ploto gyvenamuosius namus. Tokios idėjos atsisakyta, kai ją sukritikavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Buvo kalbama, kad tas projektas rengiamas „MG Baltic“. Tada iš karto atėjo ir sprendimas buvo pakeistas. Tačiau praradome metus vien tik šiam tuščiam reikalui, sakyčiau, su blogu kvapu. Todėl liepos 6-ąją nebuvo stadionas atidarytas, praradome europines lėšas (...), aišku, papildomai skolinamės iš „BaltCap“ lėšas“, – tikino A. Zuokas.

Jo kolega Žilvinas Šilgalis apskritai abejoj, „kodėl statome megaprojektą“, t. y. ne stadioną, o daugiafunkcį centrą su muziejumi, vaikų darželiu ir kitus objektus.

„Jis tikrai kreivas, dėl to kad neracionalus. Už 100 mln. eurų (...) galime pastatyti dešimt sporto objektų, keturis dengtus stadionus ir šešias aikšteles skirtingose Vilniaus vietose ir tą padaryti už 30 mln. eurų ir dar 70 mln. eurų sutaupyti. Ar jums tai neatrodo teisingesnis kelias? Ar mums reikia šio projekto? Verslui – taip. Bet prie ko vilniečiai?“ - piktinosi jis.

S. Skvernelis: kainą tegu vertina vilniečiai

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė savo įsipareigojimus projekte vykdys, tačiau pabrėžė, kad projektui dėl vėlavimų pabrangus apie 50 mln. eurų, riziką turi prisiimti savivaldybė.

„Šiandien tai yra miesto savivaldybės sprendimas – tegu vertina ir patys vilniečiai, ir taryba šitą sumą. Mes kaip Vyriausybė tą įsipareigojimą stadiono statybai privalėsime įgyvendinti savo dalį tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo (...). Tai yra savivaldybės rizika, savivaldybės skolinimosi modelis pasirinktas, mes savo įsipareigojimo laikysimės“, – tvirtino ministras pirmininkas.

Meras R. Šimašius kritiką atremia sakydamas, kad „BaltCap“ finansuotoju pasirinko ne savivaldybė, o pats koncesininkas, ir tai daryti privertė aplinkybės, t. y. Vyriausybės sprendimas perskirstyti stadionui anksčiau numatytą europinį finansavimą.

Sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tvirtino, kad „Vyriausybei nerimauti nėra pagrindo“, nes jos dalis projekte nesikeičia.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.