Nuo 22 iki 8,7 mln litų. Tai tik vienas pavyzdžių, kaip per Kaune skelbiamus konkursus sumažėja statybų kaina. Specialistai įspėja, kad dėl tokių šuolių gali nukentėti darbų kokybė.

Paskatins algas vokeliuose?

"Konkursų dalyviai siūlo šokiruojančias kainas. Kai nesurenkamas biudžetas, tokia situacija džiugina, nes padarysime daugiau gerų darbų, tačiau yra ir kita medalio pusė", – pastebėjo Kauno savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.

Antrajam tiltui į Nemuno salą statyti buvo numatyta skirti beveik 22 mln. litų. Konkursą laimėjusi bendrovė "Kauno tiltai" 89 m ilgio, trijų eismo juostų, 14,6 m pločio tiltą pasisiūlė pastatyti už 8,7 mln. litų. Naujojo tilto statybose dirbs apie 30 profesionalių tiltų specialistų. Tilto statybos darbus numatoma pabaigti per 15 mėnesių nuo statybos pradžios.

"Garantuojame, kad visi projekte numatyti darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai", – tikino įmonės "Kauno tiltai" Ekonominės tarnybos vadovas Eugenijus Urlikas. Kita vertus, jis pripažino, kad viešųjų pirkimų konkursuose kai kurios kainos yra pernelyg žemos.

"Neretai darbai atliekami net už mažesnę nei savikainos kainą, siekiant užtikrinti tiek įmonių veiklos tęstinumą, tiek išlaikyti specialistus. Lieka neaišku, kaip bus įgyvendinti kai kurie jau laimėti projektai už itin mažas kainas ir kokia bus atliekamų darbų kokybė", – užsiminė E.Urlikas.

"Badas yra didelis mokytojas. Neabejoju, kad vėl grįš vokeliai. Už tokias mažas sumas neįmanoma sumokėti visų mokesčių ir dar padaryti darbų", – įsitikinęs R.Mačikėnas. Anot jo, normalu, jeigu per konkursą kaina mažėja apie 15 proc. nuo sutarties sumos. Jei įmonė imasi darbų už itin mažą kainą, kyla grėsmė, kad projektas nebus įgyvendintas. Valdininkas baiminasi, kad kai kurios konkursus laimėjusios įmonės stengsis naudoti pigesnes medžiagas. Dėl to gali nukentėti ir darbų kokybė.

Bendrovės nori išgyventi

Anot Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo, prieš metus skelbiant viešųjų pirkimų konkursą projektavimo ar statybos darbams būdavo sulaukiama 4–5 pasiūlymų. Pastaruoju metu siūlančiųjų paslaugas ženkliai padaugėja. Savivaldybės skelbiamuose konkursuose nori dalyvauti 15–25 konkuruojančios įmonės. Žinoma, jos siūlo kaip įmanoma mažesnę kainą.

Savivaldybė buvo apskaičiavusi, kad Čečėnijos aikštės rekonstrukcijai reikės daugiau kaip 6 mln. litų. "Lemminkainen Lietuva" aikštę ketina sutvarkyti už 2,6 mln. litų. "Nežinau, iš kur savivaldybė sugalvojo 6 mln. litų sumą. Tai fantastinė kaina. Savaime suprantama, nebūtume dalyvavę konkurse, jeigu negalėtume už pasiūlytą sumą atlikti darbų", – tikino "Lemminkainen Lietuva" Kauno filialo direktorius Andrius Baikštys. Jis pripažino, kad apie pelną šiuo atveju negalvojama.

"Dirbti geriau, negu sėdėti. Visur Lietuvoje dabar taip – smaugiamas pelnas, kad galėtum išgyventi. Kaip bus padaryta, kokius rezervus išnaudosime, čia jau mūsų reikalas", – paslaptingai užsiminė A.Baikštys. Jis neabejoja, kad kokybė nenukentės, nes įmonė privalo laikytis konkurso sąlygų.

Pranašystėmis nesižarsto

Pirminiais skaičiavimais, "Girstučio" kultūros ir sporto rūmų sporto dalies rekonstrukcijai būtų reikėję 32,7 mln. litų. Konkurse dalyvavo 14 įmonių, norinčių rekonstruoti pastatą ir įrengti jame europinius reikalavimus atitinkantį baseiną. Įmonė "Sienojus" iš Jonavos darbus žada atlikti už 19,3 mln. litų.

Ypač ženkliai krenta projektavimo darbų kainos. Jiesios tilto rekonstrukcijos techniniam projektui parengti skelbtas konkursas dar nepasibaigęs, tačiau, neoficialiomis žiniomis, viena bendrovė pasiūlė paslaugą už 39,8 tūkst. litų. Pirminė suma buvo 250 tūkst. litų.

Prieš pusantrų metų bendrovės mažai domėjosi mokyklų rekonstrukcijos darbais. Dar pernai mokyklos rekonstrukcijos techniniam projektui parengti buvo išleidžiama apie 1 mln. litų. Dabar viena konkurse dalyvavusi įmonė pasisiūlė dirbti už 98 tūkst. litų.

"Negi už tokią sumą įmanoma parengti projektą", – stebėjosi R.Mačikėnas. Jis nesiryžta prognozuoti, ar per konkursą siūlomos kainos dar labiau mažės ir kokios tendencijos vyraus artimiausiu metu. Valdininkas neabejoja, kad viskas priklausys nuo bendros valstybės politikos ir ekonominės situacijos.

Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Statybos sektoriuje situacija yra visiškai priešinga, nei buvo prieš porą metų. Yra labai mažai perkančiųjų ir labai daug parduodančiųjų. Per pusantrų metų medžiagų gamintojams, tiekėjams sąlygos pasikeitė kardinaliai. Darbo jėga atpigo. Medžiagos dėl konkurencijos ir mažesnės paklausos taip pat yra atpigusios. Įmonės bando laimėti viešuosius pirkimus net laviruodamos ties sąnaudų riba, nes nori išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Čia jau kalba ne apie tai, kiek pelno uždirbti, bet kaip išsilaikyti. Kai paklausa buvo didelė, žmonės turėjo pinigų, buvusios kainos ne visada atitiko kokybę. Tai daugiau gedėjimas praėjusių laikų, kurie davė darbo ir didelius pelnus. Vertinimai, "ar nenutiks ko nors blogo", visgi labiau yra susiję su konkurenciniu spaudimu. Konkurentai vieni apie kitus formuoja nuomonę, kad anie dėl mažos kainos yra nepatikimi. Bet mes turime valstybės kontrolę. Visos medžiagos rinkoje yra sertifikuotos ir privalo būti geros, nepaisant kainos. Visi projektai, pagal kuriuos statoma, yra suderinti nuolatinėje statybų komisijoje. Kokybę nulemia ne kaina, o sąlygos. Jeigu perkančioji organizacija į sąlygas neįrašo, kas turi būti padaryta už tą kainą, tai ne konkurso dalyvių bėda. Tiesiog pirkėjas perka ne tai, ko reikia. Kalbėdami apie saugumo reikalavimus turime visas sertifikuotas grandis: medžiagas, projektus ir atliekančius asmenis. Jeigu įmonė nurodo, kad už tokią sumą darbus gali padaryti, vadinasi, dabar tokia yra rinkos kaina.