Statybų prievaizdai palaimino šiame sklype išdygusį didesnį, nei numatyta, daugiabutį, prokurorus apskundė teismui ir, regis, toliau gina vystytoją, ketinantį ten pat statyti verslo centrą.

Pakeitė požiūrį

Skandalas dėl sostinės J.Jasinskio g. iškilusio daugiabučio, kone trečdaliu didesnio nei numatyta statybos leidime, kilo beveik prieš dvejus metus. "Vilniaus diena" šių metų vasarį rašė, kad "Jasinskio namų" projekto vystytoja UAB "Transmedos projektai" į kaimyninius sklypus ir net į raudonąsias gatvių ribas savavališkai įgręžė gruntinius inkarus, be statybos leidimo pastatė į svetimą žemę "įlindusią" atraminę sienutę ir mūro tvorą.

Kaimyninio sklypo valdytoja UAB "Mano turtas" apie tai pranešė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – Inspekcijai), ši nurodė statytojui pašalinti pažeidimus. Tačiau po kelių mėnesių, 2017 m. spalį, tos pačios Inspekcijos sudaryta komisija bendrovei "Transmedos projektai" išdavė statybos užbaigimo aktą.

Nesibaigia: Inspekcijos specialistai, nusprendę, kad atraminė sienutė J.Jasinskio gatvėje pastatyta pažeidžiant teisės aktus, vėliau išdavė naują statybos leidimą, kad būtų teisėta. B. Barausko nuotr.

Apsižiūrėję, kad aktas išduotas statytojui, nepašalinusiam užfiksuotų pažeidimų, statybų prievaizdai jį panaikino ir nurodė bendrovei iki 2018 m. gegužės 20 d. nugriauti atraminę sienutę bei tvorą, taip pat pašalinti gruntinius inkarus iš UAB "Mano turtas" valdomo sklypo. Iš kitų gretimų sklypų valdytojų – Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus – "Transmedos projektai" gavo sutikimus palikti po statybos nupjautus inkarus jų žemėje.

Tuomet Inspekcijos specialistai nusprendė, kad atraminė sienutė ir tvora pastatytam daugiabučiui nepriklauso, o skirta tik sulaikyti gruntui, kad jis neslinktų iš aukščiau esančio sklypo, ir išdavė naują statybos užbaigimo aktą. Dėl šio dokumento teisėtumo iki šiol vyksta teismai. Inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Asta Kazickienė informavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas UAB "Mano turtas" reikalavimo panaikinti statybos užbaigimo aktą netenkino. Tačiau šis sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

"Inspekcijos specialistų vertinimu, statybos užbaigimo aktas yra teisėtas", – akcentavo A.Kazickienė.

Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundusios įmonės advokatas Saulius Aviža teigė, kad Inspekcijos nurodymas pašalinti atraminę sienutę bei tvorą iki šiol neįvykdytas.

"Tai padarius, gruntas tikrai imtų byrėti prie daugiabučio, o toje vietoje įrengtas evakuacinis išėjimas. Taigi, teiginiai, kad atraminė sienutė nesusijusi su pastatu, prasilenkia su logika", – įsitikinęs S.Aviža.

Kaip bebūtų, šiuo metu statytojas jau yra gavęs atraminei sienutei atskirą statybos leidimą.

"Perstūmė" verslo centrą

Šalia "Jasinskio namų", kur visi butai ir komercinės patalpos jau išparduotos, "Transmedos projektai" planuoja statyti 10 aukštų verslo centrą. "Infostatybos" duomenimis, 9 500 kv. m ploto verslo centrui išduotas tas pats statybos leidimas, kaip ir daugiabučiui, 2015 m. spalio 7 d. Iš tiesų statybos leidimas tuomet, pasikeitus statytojui, buvo perrašytas "Transmedos projektams", ir techniniame projekte atsirado trečdaliu didesnis daugiabutis negu pirminiame statybos leidime, kuris buvo išduotas 2009 m. UAB "Transmeda". Statybų prievaizdai, įvertinę šį faktą, pripažino, kad projekto pakeitimai nėra esminiai, ir naujo statybos leidimo nereikia, pakanka pažymėti pakeitimus techniniame projekte (vadinamoji projekto laida A – red. past.).

"Teisme "Transmedos projektų" atstovai patys pripažino, kad jokiai projekto A laidai leidimas gautas nebuvo, – "Vilniaus dienai" sakė advokatas S.Aviža. – Architektas teisme pasakojo, kad pats perbraižė detalųjį planą, kažkam parodė savivaldybėje, ir viskas tiko. Problema ta, kad savivaldybėje ir dabar dirba tie patys žmonės, kurie dėjo parašus ant statybos leidimų. Natūralu, kad jie ginsis kažką neteisėto padarę ar nepastebėję pažeidimų. Tačiau statybos inspekcijos pozicija stebina: labai dažnai inspektoriai kabinėjasi prie kiekvieno centimetro, reikalauja pastatus perstatyti ir net griauti. O čia nepastebi trečdaliu didesnio daugiabučio, iškilusio ne visai toje sklypo vietoje, kaip numatyta detaliajame plane, paskui bando užginčyti viešąjį interesą ginančio prokuroro nurodymus."

Konstitucija ir Prokuratūros įstatymas labai plačius įgaliojimus ginti viešąjį interesą suteikia būtent prokurorui, o ne Inspekcijai.

Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų priežiūrą vykdanti institucija neįžvelgė pažeidimo, kad šalia daugiabučio suplanuotas statyti administracinis korpusas taip pat "išlipa" iš detaliuoju planu nustatytų reglamentų galiojimo ribų. Dalis pastato patenka į tą sklypo dalį, kurioje užstatymas negalimas, be to, ginčijamas ir jo aukštingumas: 2007 m. sausį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu patvirtintame teritorijos tarp Pakalnės, Geležinio Vilko ir J.Jasinskio gatvių detaliajame plane numatyti 4–8 aukštų statiniai. Tačiau UAB "Transmedos projektai" "Vilniaus dienai" pateikė kitą dokumentą – 2007 m. kovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus sklypo J.Jasinskio g. 14 urbanistinius apribojimus ir sąlygas, kur numatytas aukštingumas iki 10 aukštų.

Pareigos kratosi

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Dalia Kindurė įžvelgė pažeidimus išduodant statybos leidimus J.Jasinskio g. 14 sklype, susijusius ir su gyvenamojo namo, ir su administracinio pastato projektavimu ir statyba. Šių metų balandžio 3 d. nutarimu prokurorė nurodė Inspekcijai imtis priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, tačiau statybų prievaizdai minėtą prokurorės nutarimą apskundė Generalinei prokuratūrai. Kaip informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, Inspekcijos skundas buvo išnagrinėtas birželio 13 d. ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas.

Tuomet Inspekcija pranešė, kad Generalinės prokuratūros nutarimą, pritariantį Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro reikalavimams, sieks panaikinti teisme.

"Vilniaus dienos" paprašyta paaiškinti, kokiais motyvais vadovaujasi, teikdama ieškinį prieš Generalinę prokuratūrą, Inspekcija teigė, kad, remiantis teismų praktika, efektyvus viešojo intereso gynimas yra tada, kai teisme reikalaujama panaikinti visus sprendimus, kylančius iš neteisėto statybos leidimo, ir šalinti sukeltas statybos pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju, kai pastatas jau pastatytas ir patalpos perleistos pirkėjams – apie 90 fizinių ir juridinių asmenų, tik prokuratūra galėtų imtis efektyvių priemonių šalinant pažeidimus, jei jie, prokuratūros vertinimu, buvo įvykdyti.

"Nusprendus ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, statybos užbaigimo aktas ir sandoriai turėtų būti ginčijami kaip jo pasekmė, be to, turėtų būti reikalaujama iš asmenų, kurie įgijo turtą, atiduoti šias patalpas ir iš jų išsikraustyti. Inspekcija pagal kompetenciją negali ginčyti patalpų pirkimo–pardavimo sandorių ir Inspekcijos išduoto statybos užbaigimo akto, todėl negalėtų apginti viešojo intereso", – teigiama Inspekcijos atsakyme.

Deja, atsakyme nė žodeliu neužsimenama apie sklype suprojektuotą verslo centrą, kuriam išduodant statybos leidimą nustatytus pažeidimus prokurorė taip pat nurodė šalinti. Šiuo atveju Inspekcija turi tam reikalingų priemonių, nes šis pastatas dar nepradėtas statyti.

Pinigai irgi lemia

Kita vertus, Konstitucija ir Prokuratūros įstatymas labai plačius įgaliojimus ginti viešąjį interesą suteikia būtent prokurorui. Jis gali pats kreiptis į teismą su ieškiniu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ir kt. Tačiau šiuo atveju pasirinkta kita įstatymu numatyta galimybė – surašytas nutarimas valstybės įstaigai, kurios veikimo srityje nustatyti pažeidimai. Kas lėmė tokį pasirinkimą, prokurorė D.Kindurė nedetalizavo.

Per metus viešojo intereso gynimo prokurorai surašo 30–40 tokių nutarimų, kuriuos valstybinės įstaigos neretai imasi įgyvendinti be teismo, pagal savo kompetenciją. Ir jau tikrai reta kuri institucija išdrįsta ginčyti prokurorų nutarimus teismuose.

Teisininkas, socialinių mokslų daktaras Egidijus Krivka, Lietuvos teisės instituto 2015 m. išleistos monografijos apie viešojo intereso gynimą bendraautoris, pripažino, jog savo advokato praktikoje su panašia situacija nebuvo susidūręs, nors šalyje yra apie 20 institucijų, turinčių įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Daug dažniau teismams būna skundžiami prokurorų atsisakymai ginti viešąjį interesą, kai šie jo neįžvelgia.

"Žinoma, prokuroras gali kreiptis į teismą tiesiogiai dėl viešojo intereso gynimo, bet jis turi diskreciją rinktis įstatymo numatytą būdą, kaip tai padaryti. Kreipdamasis į instituciją, kuri turi pareigą ginti viešąjį interesą, prokuroras padarė žingsnį dėl jo gynimo, nes mano, kad viešasis interesas yra pažeistas. O Inspekcijai atsisakius vykdyti nurodymą, prokuroras, matyt, nesikreipia į teismą tiesiogiai, nes laukia teismo sprendimo pagal Inspekcijos skundą", – svarstė dr. E.Krivka.

Nesuprantama: viešąjį interesą ginti privalantys statybos inspektoriai elgiasi priešingai – teismui apskundė juos prie sienos dėl J.Jasinskio gatvės statybų remiančius prokurorus. B. Barausko nuotr.

Teisininko teigimu, viešojo intereso gynimas nėra absoliutus – visada egzistuoja tikimybė, kad teismas, išnagrinėjęs konkrečią bylą, gali nenustatyti viešojo intereso pažeidimų ir atmesti prokuroro ieškinį. Pernai atnaujintose Generalinės prokuratūros rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo yra punktų, kurie įstatyme neminimi, tačiau juos greičiausiai padiktavo teismų praktika. Viena iš tokių rekomendacijų – prokuroras, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, gali nesikreipti į teismą, jeigu teisės aktų pažeidimai nėra esminiai arba valstybei ir visuomenei padaryta žala laikytina mažareikšme, palyginti su galimomis bylinėjimosi išlaidomis.

"Teismui atmetus prokuroro ieškinį, prokuratūrai iš valstybės biudžeto tektų atlyginti bylinėjimosi išlaidas bylą laimėjusiai šaliai. Vadinasi, rekomendacijų nuostata dėl mažareikšmiškumo ir didelių bylinėjimosi išlaidų neturėtų būti peiktina, nes, siekiant mažos naudos visuomenei, gali būti padaryta jai didelė žala. Tačiau kai ginamos konkrečios visuomenei svarbios vertybės,manau, ne viską turėtų lemti pinigai", – teigė dr. E.Krivka.

Viešojo intereso nėra?

Projekto vystytojas UAB "Transmedos projektai" šiame ginče neigia pagrindinį dalyką – patį viešąjį interesą. Nors įmonė Inspekcijos ir Generalinės prokuratūros byloje nedalyvauja, jos atstovas advokatas Jovitas Elzbergas įsitikinęs, kad jeigu prokuratūra būtų turėjusi pakankamą pagrindą, būtų pati kreipusis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo. Jeigu apsiribota tik nurodymo surašymu Statybų inspekcijai, prokuratūra neva tiesiog bando parodyti, kad bent kažką nuveikė.

"Ginčo esmė – užstatymo zonų pakeitimas detaliajame plane. Tačiau statytojas turi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 20 d. raštą, kuriuo neprieštaraujama, kad, rengiant statybos techninį projektą, detaliuoju planu numatytos teritorijos užstatymo ribos būtų keičiamos. Prokuratūra padarė klaidą, kreipdamasi dėl viešojo intereso gynimo", – atkreipė dėmesį J.Elzbergas.

Jo teigimu, detaliojo plano korektūros, keičiant pastatų išdėstymą teritorijoje, iki 2014 m. buvo galimos, pažymint jas statybos techniniame projekte, ir tik nuo 2014 m. įsigaliojo reikalavimai parengti atskirą brėžinį, aiškinamąjį raštą ir viskam gauti savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinimą.

"Taigi, prokurorė prie minėto 2008 m. administracijos direktoriaus įsakymo pasigedo brėžinio ir aiškinamojo rašto, todėl nustatė pažeidimą. Bet tuo metu pagal galiojančią tvarką brėžinys buvo teikiamas su techniniu projektu, pagal kurį 2009 m. ir buvo išduotas statybos leidimas", – teigė J.Elzbergas.

Pasigenda skaidrumo

Seimo nariui, buvusiam Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinio vadovui Povilui Urbšiui situacija, susiklosčiusi tarp Inspekcijos ir Generalinės prokuratūros, atrodo gana absurdiškai.

"Ta situacija neteisinga iš principo, kadangi susidaro įspūdis, kad Inspekcija veikia kaip valstybė valstybėje ir viešuosius resursus, mokesčių mokėtojų lėšas naudoja ne viešajam interesui, o savo siauriems žinybiniams interesams ginti. Ir tai geriausiu atveju, nes galima įtarti ir blogiausią – kad tokia pozicija galbūt buvo užsiimta dėl stambaus verslo ar su juo susijusių asmenų ryšių, turiu omenyje galimą korupciją", – teigė P.Urbšys.

Ta situacija neteisinga iš principo, kadangi susidaro įspūdis, kad Inspekcija veikia kaip valstybė valstybėje.

Anot parlamentaro, išties stebina tokie kontrastai, kai teritorijų planavimą ir statybas kontroliuojanti valstybės institucija imasi drastiškų priemonių prieš eilinį žmogų, kuris savo sklype ne vietoje pasistato tvorą ar  per arti leistinos ribos surenčia sandėliuką, o šiuo konkrečiu atveju, kai prokuratūra bando priversti Inspekciją ginti viešąjį interesą, ši visaip stengiasi išvengti šios pareigos ir net kreipiasi į teismą.

"Kokie gali būti motyvai biurokrato, kuris stengiasi ignoruoti prokuratūros nurodymą dėl viešojo intereso gynimo? – neranda atsakymų P.Urbšys. – Pradėjusi veikti savitiksliai, institucija tampa klanine struktūra. Bet atkreipkime dėmesį – ji pavaldi Aplinkos apsaugos ministerijai. Čia galima kelti klausimą, ar Inspekcijos savivaliavimas nėra palaimintas ministerijos vadovų, o jeigu taip ir nėra, tuomet kiek tie patys ministerijos vadovai geba prisiimti atsakomybę už pavaldžias įstaigas. Aišku, daug lengviau spręsti tokias problemas, kaip meškos laikymas narve, negu kovoti su korupciniais ryšiais statybų sektoriuje."

Byla našlaitė

Vilniaus miesto apylinkės teisme Inspekcijos ieškinys Generalinei prokuratūrai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad bylos dalyviai nekviečiami ir posėdžiuose nedalyvauja. Iš viešos informacijos apie posėdžių tvarkaraščius matyti, kad teisėjas Visvaldas Kazakiūnas su byla dirbo liepos 19 ir 26 dienomis, tačiau nutartis nepriimta, o tolesnių posėdžių iki pat spalio nėra suplanuota.

Su "Vilniaus diena" kalbėjęs teisėjas V.Kazakiūnas akcentavo, kad Inspekcija, kaip ir bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, turi teisę skųsti prokurorų nutarimus. Tačiau šiuo atveju skundas pateiktas su pažeidimais ir iš pradžių buvo atmestas, kadangi Inspekcija nepateikė pareiškimą pasirašiusiai pareigūnei įgaliojimo tai daryti. Pateikus įgaliojimą skundas buvo priimtas, jo kopija išsiųsta Generalinei prokuratūrai su pranešimu, kuriuo siūloma per 14 dienų pateikti atsiliepimą.

Bylos ateitis komplikuojasi. Mat šiuo metu V.Kazakiūnas atostogauja, o rugpjūčio 2 d. Teisėjų taryba pritarė jo skyrimui Vilniaus apygardos teismo teisėju. Prezidentui pasirašius atitinkamą dekretą, teisėjas paliks Vilniaus miesto apylinkės teismą ir visas ten pradėtas bylas. Kada Inspekcijos skundas prieš Generalinę prokuratūrą bus perduotas nagrinėti kitam teisėjui, kol kas neaišku.