Pasak STT pranešimo, iš statytojų už atitinkamų sprendimų priėmimą gali būti netiesiogiai reikalaujama paramos, taip pat savivaldybės darbuotojams suteikiama pernelyg plati diskrecijos teisė priimant su paramos teikimu susijusius sprendimus.

STT antikorupciniu požiūriu kritiškai įvertino savivaldybės teisės aktus, pagal kuriuos rekomenduojamas galimos paramos dydis apskaičiuojamas pagal projektuojamo statinio plotą ir paskirtį, o statytojui pasiūloma paremti savivaldybę. 2017 m. antikorupcinio vertinimo metu buvo nustatyta, kad tokie pasiūlymai gali būti pateikiami prieš priimant statytojui svarbius sprendimus (pavyzdžiui, prieš išduodant statybos leidimą, prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus ar pan.). Tai leidžia daryti išvadą, kad, nesuteikus paramos, reikiami sprendimai statytojui gali būti nepriimami arba jų priėmimas gali būti nepagrįstai vilkinamas. STT nuomone, tokios paramos dydžio apskaičiavimo ir pasiūlymo paremti savivaldybę teikimo procedūros gali pažeisti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytus paramos teikimo savanoriškumo ir neatlygintinumo principus.

2021 m. įsigaliojo Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris statytojams nustatė privalomą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką. Tačiau pagal savivaldybės skelbiamus duomenis, statytojų teikiamos paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai dydis prieš įsigaliojant privalomai infrastruktūros plėtros įmokai ir jai jau įsigaliojus, nepakito: 2021 m. sausio–lapkričio mėnesiais Vilniaus miesto savivaldybės iš statytojų gauta parama socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai yra 828,88 tūkst. eurų, 2020 m. buvo 871,22 tūkst. eurų. Nors, Aplinkos ministerijos skelbiamais duomenimis, 2021 m. įsigaliojus privalomai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokai, Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros programoje iki 2021 m. spalio buvo surinkta virš 2,5 mln. eurų.

STT vertinimu, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas iš asmenų neatima teisės teikti paramos pagal Labdaros ir paramos įstatymą, tačiau teisinis reglamentavimas, nustatantis privalomąjį ir savanoriškąjį finansavimą, turėtų būti aiškus ir atskirtas vienas nuo kito, o finansavimo teikimo / gavimo procedūros būtų itin skaidrios ir eliminuotų galimybes atitinkamus sprendimus priimti teisę turintiems asmenims pasielgti nesąžiningai.

Šiuo metu, pagal Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktus, savivaldybei sudaromos sąlygos dėl atskirų statytojų sumažinti privalomą savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos dydį arba statytojus atleisti nuo jos, tačiau paliekama galimybė siūlyti (netiesiogiai reikalaujant) suteikti paramą. Šiuo atveju, STT specialistai neatmeta prielaidos, kad toks teisinis neaiškumas gali sudaryti sąlygas nepagrįstam sprendimų priėmimui manipuliuojant galimybėmis nustatyti skirtingo dydžio mokėjimus.

Dar 2017 m. spalį STT atliko teisės aktų, reglamentuojančių paramos teikimą socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai Vilniaus miesto savivaldybėje, antikorupcinį vertinimą. Tuomet, nustačiusi korupcijos rizikas, STT Vilniaus miesto savivaldybei pateikė antikorupciniu požiūriu aktualias pastabas ir pasiūlė juos tobulinti. Tačiau Savivaldybė į vertinimą neatsižvelgė.

Viena iš 2021 m. įsigaliojusio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo priėmimo priežasčių – išvengti 2017 m. antikorupcinio vertinimo išvadoje konstatuotų situacijų ir užtikrinti savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo procesų skaidrumą. STT 2021 m. rugpjūtį atliko su šio įstatymo įgyvendinimu susijusio Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų tvarkos aprašo, antikorupcinį vertinimą ir konstatavo antikorupcinių požiūriu ydingų rizikų. Savivaldybė informavo, kad į dalį antikorupcinio vertinimo pastabų atsižvelgs.