Aukštojo mokslo reforma tampa galvos skausmu ne tik Seimo nariams ir profesoriams: įstatymų maišatis į neviltį varo moksleivius, o studentams tenka rinktis – ar toliau diskutuoti, ar eiti streikuoti.

Aukštojo mokslo reformą chaosu pavertė Seimas, vos ne kasdien kaitaliojantis įstatymus. Neseniai jis, taisydamas savo klaidą, priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kuria nustatoma, jog už mokslą nemokės gerai besimokantys studentai. Tokiais nuspręsta laikyti visus, kurie neturi akademinių skolų, o egzaminų įvertinimo vidurkis ne mažesnis nei aštuoni balai. Tačiau praėjusią savaitę Seimas nutarė svarstyti kitą Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kuria gerai besimokančiais būtų pripažįstami visi studentai, neturintys akademinių skolų.

Šios pataisos skaldo studentus ir jiems atstovaujančias organizacijas: Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nepritaria siūlymui gerai besimokančiais laikyti visus, kurie sesiją baigia neturėdami akademinių skolų. Esą taip nevertinamos įgytos žinios ir studento pastangos.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pasisako už nemokamą mokslą visiems studentams, kurie neturi akademinių skolų. Esą toks sprendimas yra geriausia išeitis iš susidariusios padėties. LSAS prezidentė Indrė Vareikytė pranešime spaudai teigia, kad nenumatant pereinamojo laikotarpio bendrai vertinimo sistemai universitetuose įvesti, mokesčio už studijas susiejimas su aštuonetu pagal dešimties balų sistemą ir netolygus gerai besimokančių studentų pasiskirstymas universitetuose keltų nesusipratimų ir didintų socialinę įtampą.

Mokestis atgaline data

Bet kokiu atveju nauja gerai besimokančio studento apibrėžtis studijuojančius palies jau nuo rudens semestro.
Nepaisant studijų sutarčių, kuriose nurodoma, kad valstybė garantuoja nemokamą mokslą 50 proc. studentų, geriausiai išlaikiusių sesiją, nuo rudens bus atsižvelgiama į naująją apibrėžtį: esą dabartinės studijų sutartys prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes gerai besimokančių studentų skaičius negali būti reiškiamas proporcijomis.
Dar sunkesnė padėtis laukia būsimų studentų, nes už studijas reikės mokėti atgaline data: t. y. tik po pirmos sesijos rezultatų bus aišku, ar reikia susimokėti už praėjusį semestrą.

Vis tiek bus blogai

LSS prezidento Jono Okunio teigimu, tiek viena, tiek kita gerai besimokančio studento apibrėžtis turės nemažą poveikį dabartinei Lietuvos ekonominei situacijai: jei už mokslą nereikės mokėti visiems studentams, neturintiems akademinių skolų, jų studijoms finansuoti valstybei prireiks papildomų 60 mln. litų.
O jei už studijas mokės visi, kurių vidurkis mažesnis nei aštuoni, vis vien pirmo semestro išlaidoms padengti reikės papildomų subsidijų.
„Nesvarbu, kuris modelis bus taikomas – abiem atvejais bus daug nepatenkintų. Tokioms reformoms reikia pasirengti, o ne pulti kūlvirsčiais – vieną dieną nutariam, o kitą jau vykdom“, – skubotus veiksmus kritikavo J.Okunis.

Neatstovauja studentams?

Savo nuomonę abi studentams atstovaujančios organizacijos reiškia diskutuodamos su valdžios bei profesūros atstovais, tačiau radikalesnių veiksmų – streikų, protesto demonstracijų, imtis kol kas nežada.
Tuo nepatenkinti kai kurie radikalesni studentai – esą jų atstovai virto biurokratais ir negina studentų interesų.
LSS tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad nepavykus demokratiškoms deryboms galimos visuotinės protesto akcijos.
Šūkiu „Kirtis“ mažai loja, bet stipriai kanda“ studentai viliojami prisidėti prie radikalesnių pažiūrų bendramokslių. Projekto „Kirtis“ iniciatorius Dominykas Čečkauskas teigė, kad LSS bei LSAS neišsako tikros studentų nuomonės. „Kai kalbama apie mokamo mokslo įvedimą, nesuprantu mūsų atstovų pozicijos. Ar studentas gali norėti mokėti už mokslą? Labai abejoju“, – kritikavo D.Čečkauskas.

Derybų laikas baigėsi

Radikalių pažiūrų studentų atstovo teigimu, oficialios studentų pozicijos reiškimas ir diskusijos nėra tinkamas būdas siekti tikslo.
Kaip pavyzdį jis įvardijo Daniją, kurioje po pusės metų streikų ir demonstracijų studentai išsaugojo nemokamą mokslą. „Derybų laikas baigėsi – laikas imtis griežtesnių veiksmų,“ – teigė „Kirčio“ iniciatorius.
Vaikinas atskleidė, kad rudenį planuojamos protesto akcijos – esą šiuo metu jau yra apie šimtas studentų, galinčių inicijuoti streikus ir protestus skirtinguose universitetuose. Taip pat deramasi su švietimo darbuotojų profsąjungomis, kad šios irgi prisidėtų prie studentų.