„Sutvarkykite savo valymo įrenginius, kad neliktų smarvės, o paskui siūlykite naujus projektus!“ – tūžo kauniečiai, susirinkę į Aleksoto seniūniją. Čia „Kauno vandenys“ pristatė planus perdirbti nuotekų valykloje susidarantį dumblą.

Gyventojai nebepasitiki

Iš Kauno kanalizacijos dumblo gaminti granules – tokį sumanymą Marvelėje ketina įgyvendinti vokiečių kompanija „Meyer&John“, turinti atstovybę ir Lietuvoje.

Žaliavos „Meyer&John“ sumanymui netrūksta: iš Kauno nuotekų valyklos sunkvežimiai kasdien išgabena 40 tonų dumblo. Šis kanalizacijos dumblas, susidarantis valant Kauno nuotekas biologiniais įrenginiais, kaupiamas netoli Ežerėlio esančioje aikštėje.

12 ha plote iškilusios dumblo kalvos jau pasiekė 4 metrus aukščio. Nuotekų dumblo naudoti kaip trąšos – negalima. „Greitai į šią vietą vežti dumblo negalėsime, o naujų plotų kaupimui nenumatyta“, – aiškino nelinksmą padėtį bendrovės „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos viršininko pavaduotojas Valentinas Juodis.

Marvelės ir Aleksoto gyventojai taria kategorišką „ne“. Jie savo pašonėje nenori jokių dumblo perdirbimo įrenginių. Kauniečiai netiki kalbomis, kad dumblo granulių gamykla bus bekvapė. Žmonės prisimena, kad panašiais pažadais buvo maitinami ir tada, kai buvo statoma nuotekų valykla.

Realybė tokia, kad Marvelėje tvyro kanalizacijos tvaikas. Kartais silpnesnis, kartais – itin sodrus. Pastačius biologinius valymo įrenginius nuotekoms valyti, dvokas neišnyko.

Žmonės jaučiasi apgauti

Marvelės gyventojai puikiai prisimena prieš dešimtmetį skambėjusius „Kauno vandenų“ pažadus, esą pastačius biologinius valymo įrenginius nuotekų valykla jų daugiau nekankins nemaloniais kvapais.

„Paaiškėjo, kad tai buvo tušti žodžiai. Kas garantuos, kad ir dabar nepasikartos ta pati istorija?„ – klausė marveliškiai, susirinkę į susitikimą su “Kauno vandenų„ ir kompanijos “Meyer&John" atstovais.

"Ar tikrai veiks filtrai, saugantys mus nuo sunkiųjų metalų, kurie iš džiovinamų dumblių gali patekti į aplinka, orą? Kodėl niekas netiria, kokį poveikį mūsų sveikatai turi valyklos kaimynystė?“ – vienas per kitą klausė Marvelėje gyvanantys žmonės.

Kanalizacijos dumblo džiovyklos ir granulių gamybos kompleksą ketinančios statyti kompanijos „Meyer&John“ atstovai tikino, kad sumontuos specialius įrenginius, kurie išvalys nuodingus garus. Vokiečių bendrovės atstovas rėmėsi poveikio aplinkai tyrimais, pasak kurių, Marvelėje nepadaugės nei dvoko, nei triukšmo.

Gyventojų bendruomenė vieningai tvirtino visomis išgalėmis kovosianti prieš šio sumanymo įgyvendinimą.

Ką veiks su granulėmis?

Bendrovės „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos viršininko pavaduotojas V.Juodis neslėpė esąs vokiečių kompanijos pusėje. Pasak jo, jau baigiamas įrengti išdžiovinto dumblo sandėlis, telieka pastatyti džiovyklos pastatą.

„Jau atvežti ir džiovinimo, granulių pakavimo įrengimai, tad kitais metais perdirbimo kompleksas galėtų veikti“, – kalbėjo V.Juodis.

Išdžiovinus 40 t dumblo būtų gauta 10 t granulių, kurios kai kuriose šalyse naudojamos kaip biokuro rūšis.

„Kauno vandenų“ atstovas turėjo pripažinti, kad Lietuvoje kol kas nėra nė vienos katilinės, kuri būtų pritaikyta dumblo granulėms deginti. Jas, pasak V.Juodžio, supakuotas polietileno maišuose, tektų kaupti sandėlyje.

Jis pripažino, kad jei Vyriausybė neras vietos, kur pastatyti katilinę, problema, kaip atsikratyti dumblu, aštrės. Mat sandėlis iš dumblo pagamintomis granulėmis prisipildys jau per pusmetį.

„Tai ne tik mūsų, bet ir kitų didmiesčių problema, nes visur statomi arba jau pastatyti nuotekų valyklų dumblo perdirbimo įrenginiai, todėl tikimės, kad Vyriausybė nedels“, – vylėsi V.Juodis.

Ėmė gąsdinti mokesčiais

„Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas tvirtino, kad dumblo perdirbimo procesas žmonėms poveikio neturės. „Netgi atvirkščiai – nemalonių kvapų į aplinką pateks gerokai mažiau nei dabar dėl specifinio proceso“, – teigė jis.

V.Burokas įsitikinęs, kad gyventojai nepajėgūs sustabdyti dumblo perdirbimo į granules gamyklos projektą. „Nebent per kitą savaitę žmonės rastų ne emocijomis paremtų, o realių argumentų, kodėl turėtume nutraukti projektavimo ir statybos darbus“, – sakė V.Burokas.

Talpykla su džiovykla kainuos 34 mln. litų. Didžiąją dalį projekto finansuos ES fondai, po dešimtadalį – Vyriausybė ir Kauno savivaldybė.

„Žmonės turi suprasti, kad, projektui žlugus, vis tiek tektų ieškoti būdų, kur dėti kas parą susikaupiantį nuotekų dumblą. Jei skirtų paramos lėšų nepanaudosime, jos dings„, – kalbėjo “Kauno vandenų" vadovas.

Nuplaukus lėšoms, aiškino V.Burokas, į dumblo šalinimo sistemą teks investuoti bendrovei „Kauno vandenys“. "O tada neišvengiamai padidės šalto vandens ir nuotekų mokesčiai“, – baugino V.Burokas.