Lenkų nacionalistų organizacija "Marsz Niepodległości" ("Nepriklausomybės žygis" – lenk.) teigia, kad kovo 17-ąją, kai Vilniuje vyks Lietuvos lenkų protesto akcija, į Lietuvos sostinę atvažiuos vienas autobusas.

Šios organizacijos interneto svetainėje niepodlegli.net lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbtame pranešime taip pat teigiama, kad lietuviai laikomi broliška tauta, o kaimynų santykiai turėtų remtis pagarba tautinei tapatybei.

"Išvykos tikslas – visų pirma susipažinti su Lietuvos sostine, jos paveldu ir aplankyti Aušros vartų šventovę. Taip pat norime susitikti su vietos lenkais, kurie tą dieną rengia mitingą mokyklų sistemai ginti. Asociacija "Marsz Niepodległości" organizuoja išvyką vienu autobusu iš Varšuvos", – teigiama šios organizacijos interneto svetainėje

Kaip nurodoma pranešime, nėra duomenų apie kitas organizuotas grupes, kurios kovo 17-ąją važiuotų į Vilnių. Minėtos organizacijos duomenimis, į Vilnių vyks daugiausia jauni žmonės: moksleiviai, studentai, jaunos šeimos.

"Tikime, kad Lietuva ir Lenkija yra šalys, kurias turėtų vienyti draugystė ir partnerystė. Lietuvius traktuojame kaip brolius, su kuriais mus sieja ilgaamžė šlovinga ir bendra istorija. Manome, kad mūsų geri kaimyniniai santykiai turėtų remtis bendromis vertybėmis, pagarba kiekvienos tautos tapatybei, taip pat turėtų būti paisoma lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje tautinių mažumų teisių", – sakoma pranešime.

Ši organizacija Lenkijos nepriklausomybės dienos proga pernai rengė Nepriklausomybės žygį.

Pernai lapkričio 11 d. Varšuvoje vykusioje demonstracijoje dalyvavo apie 10 žmonių. Renginį lydėjo masiniai neramumai, per susirėmimus su policija, kuri panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, nukentėjo apie 25 žmones, tarp jų 9 policininkai. Per riaušes buvo deginami automobiliai, daužomos parduotuvių vitrinos. Manoma, kad jas sukėlė futbolo chuliganai.

Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai yra paskelbę kovo 17-ąją rengsiantys protesto eitynes nuo Seimo link Vyriausybės bei mitingą, kuriame bus reikalaujama atsisakyti vienodų brandos egzaminų.

Beveik prieš metus Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose, numatant daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013-ųjų suvienodinant lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.

Tačiau lenkų tautinė mažuma tam prieštarauja ir reikalauja, kad būtų grąžinta senajame įstatyme nustatyta ligi šiol galiojusi tvarka, kai egzaminų sesijoje valstybinės ir gimtosios lietuvių kalbos egzaminų užduotys skiriasi.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas nuosaikiausių Europoje ir pabrėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.