Sausio mėnesį Lietuvos gyventojai gavę sąskaitas už šildymą ir vėl neteko žado. Pensininkai sako, kad sumokėjus už šildymą liks valgyti tik kruopas su duona. Specialistai teigia, kad tokia situacija susidarė dėl to, nes Lietuva įsipareigojo Norvegijai ir privalo pirkti brangias dujas.

Vilnietės pensininkės Marija ir Elena gyvena mažyčiuose butuose, vos po 38 kvadratinius metrus, tačiau sąskaitos už šildymą - po 120 eurų.

„118,79 euro yra labai daug, žiauriai daug, net kalbėti nėra ką. Už 38 kvadratus, o šildo tik labai mažai“, - 19 val. 30 min. laidoje šį pirmadienio vakarą KK2 kalbės Marija Miklionienė.

Moters kaimynė Elena laidoje sakys, kad sumokėjus už šildymą pinigų beveik nelieka: „Skaudžios sąskaitos, labai skaudžios, aš susimoku, bet esu labai prastos sveikatos, tai man tų pinigėlių mažai lieka“.

Kita gyventoja Danutė sakys, kad už trijų kambarių buto šildymą sausio mėnesį turės sumokėti 173 eurus: „Baisu, reikės pusę sumokėti arba nevalgyti visai“.

Žmonės nesupranta, kodėl nepinga šildymas, nors Lietuva turi nuosavą dujų terminalą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas KK2 laidoje sakys, kad tokia situacija yra todėl, nes gamtinių dujų kaina yra tris kartus didesnė nei biokuro.

Šilumininkai galėtų kūrenti biokurą, kuris daug pigesnis už dujas, o tai leistų mokėti už šildymą per pus pigiau, tačiau to Lietuva negali padaryti, kadangi yra pasirašiusi sutartį su norvegais ir turi sudeginti nustatytą kiekį dujų.

„Šilumos vartotojams nėra sugrąžinta permoka už gamtines dujas, kai „Gazprom“ sumažino kainas atbuline data. Ta permoka sudarė apie 34 milijonus eurų, šiai dienai gražinti tik kokie 3 milijonai“, - pasakos V. Stasiūnas.