„Šiandien maždaug 11 tūkstančių Vilniečių gauna kompensacijas už šildymą, o po to, kai, paprastai šnekant, „valstiečiai“ įvedė mokestį miestiečiams, tokių paramos prašytojų bus apie 22 tūkstančius. Tam reikės ir papildomai beveik 1,5 mln. eurų, ir papildomai 17 etatų šiame (Socialinės paramos - BNS) centre“, - žurnalistams sakė meras.

R.Šimašius prognozuoja, kad jau birželį Socialinės paramos centras sulauks paramos prašytojų antplūdžio tiek dėl panaikintos 9 proc. PVM lengvatos, tiek dėl to, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, anot mero, „visiškai neparuošusi nieko, kad tai vyktų sklandžiai“. Pasak mero, didžiausia problema kyla dėl pasenusios informacinės sistemos, kuri neleidžia pateikti dokumentų elektroniniu būdu, todėl paramos gavėjams tenka kreiptis į centrą fiziškai.

Valdančiosios koalicijos sprendimais piktinasi ir Kauno bei Klaipėdos merai Visvaldas Matijošaitis bei Vytautas Grubliauskas, tuo metu Vilniaus vicemeras, socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas ir toliau žada siekti nuolatinės 9 proc. PVM lengvatos įteisinimo.

„Mes, kaip ir žadėjome, registruosime nuolatinį 9 procentų PVM tarifą šildymui ir pamėginsime rasti sutarimą koalicijoje. Jeigu tokio sutarimo nerasime, gali būti, kad bus patvirtintas kažkoks kompromisinis tarifas, - teigė G.Paluckas. - Yra vienas pagrindinis principas: mes norime, kad žmonės įpirktų šildymą, o ne eitų prašyti kompensacijų“.

Anot jo, tokį siūlymą koalicijos partneriams socialdemokratai teiks sulaukę premjero Sauliaus Skvernelio žadamo pateikti lengvatų ir mokesčių sistemos pertvarkos plano.

Dėl būsimo paramos prašytojų antplūdžio nuogąstauja ir patys socialiniai darbuotojai.

„Šiandien mes tikrai nerimaujame, kad jei išaugs besikreipiančiųjų skaičius, mes tikrai negebėsime sutvarkyti prašymų per tą terminą, kuris įteisintas įstatymu, t.y. per mėnesį. Tai reiškia, kad visų pirma, mes pažeisime įstatymą, o antra - žmonės negaus kompensacijų laiku, tai užsitęs ir žmogus kompensaciją galės pamatyti tik po kelių mėnesių“, - žurnalistams sakė Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.

Šiandien mes tikrai nerimaujame, kad jei išaugs besikreipiančiųjų skaičius, mes tikrai negebėsime sutvarkyti prašymų per tą terminą, kuris įteisintas įstatymu, t.y. per mėnesį.

Anot jos, kol kas elektroninė sistema nėra sutvarkyta taip, kad kompensacijų prašytojų duomenis būtų galima peržiūrėti nuotoliniu būdu.

I. Paberžienė sako, kad kreiptis dėl kompensacijų gali kiekvienas gyventojas, tačiau norint jas gauti, reikia atitikti ir daugiau kriterijų, ne tik tai, jog išlaidos šildymui viršytų 10 procentų: gyventojai turi dirbti arba būti registruoti darbo biržoje, jei asmenys neturi nuosavo būsto, o jį nuomojasi, jie turi pateikti Registrų centre registruotą nuomos sutartį. Kompensacijų dydis priklausys nuo būsto ploto, nuo šilumos išlaidų konkretų mėnesį, šildymo kainos ir kitų kriterijų.

Seimas praėjusią savaitę išplėtė kompensacijų gavėjų ratą - nuo birželio jas galės gauti šeimos, kurių išlaidos  šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo, sieks daugiau nei 10 proc. jų pajamų. Kartu nebelieka ir lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui  ir karštam vandeniu - jis nuo birželio 1 dienos sieks 21 procentą.