Garbingiausių Vilniaus apdovanojimų nusipelno  tie, kurie savo idėjas, darbus, projektus skiria Vilniui, garsina miesto vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Penktadienio vakarą miesto Rotušėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė 10 Šv. Kristoforo statulėlių vilniečiams, kurie per praėjusius metus labiausiai pasižymėjo savo darbais. Kandidatūras gauti šį apdovanojimą teikė visi – vilniečiai, įmonės, bendruomenės, mokslo ir meno pasaulio atstovai.

„Miesto gimtadienis tarsi užkoduoja miestą tolimesniam gyvenimui ir veiklai. Gimdami visi atsinešame genetinį  kodą. Milijonai Vilniuje kada nors gyvenusių ir kūrusių žmonių rašė ir toliau rašo Vilniaus genetinį kodą. Man džiugu, kad kiekvieną dieną vykstantys įvykiai, milijonai jų, keičia miestą, bet tas genas lieka nepakitęs. Pastarieji metai buvo sėkmingi, drąsūs norai ir ambicijos virto realybe: oskarai kultūroje, atskleistos istorinės šimtmečių paslaptys, rekordiniai turistų srautai, vienaragis versle ir vis labiau augantis susidomėjimas Vilniumi – tai Jūsų laimėjimai, kurie veda veržlų Vilnių pirmyn! Ačiū, Vilniaus kūrėjai!“ – sveikino ir dėkojo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Miesto gimtadienis tarsi užkoduoja miestą tolimesniam gyvenimui ir veiklai.

Šiemet garbingu apdovanojimu už rūpestį neišnešiotukais apdovanota Asta Speičytė-Radzevičienė, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja ir vadovė, subūrusi neišnešiotų naujagimių bendruomenę. Asociacija jau daugiau kaip 7 metus buria ir skatina tarpusavyje bendradarbiauti tiek neišnešiotų naujagimių šeimas bei organizacijas, tiek politikus ir medicinos specialistus. Šv. Kristoforo apdovanojimą, pavaduodama išvykusią mamą, atsiėmė vienuolikmetė Margarita Radzevičiūtė, nuo kurios ankstyvo gimimo ir prasidėjo neišnešiotų naujagimių bendruomenės Lietuvoje būrimas.

Už nepastebėtos Vilniaus istorijos tyrimus Šv. Kristoforą šiemet pelnė ir Vilniaus miesto bei istorijos tyrinėtojas, rašytojas ir gidas Darius Pocevičius. Istorikas parašė keturias knygas: dvi jų yra didelės apimties itin detalios iliustruotos istorinės studijos apie Vilnių. Nuo 2011 m. iki dabar surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. D. Pocevičiaus knygos apie Vilnių ypatingos tuo, kad pasakoja plačiai nežinomus faktus ir pateikia netikėtas įžvalgas apie Vilnių, kitokias nei gali paskaityti vadovėliuose ir turistiniuose giduose.

Pernai Lietuvą visame pasaulyje išgarsinusios vilnietės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė apdovanojimą pelnė už gautą Venecijos auksą. Per šešis mėnesius Venecijos meno bienalėje veikusį Lietuvos paviljoną, kurį išgarsino menininkių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, aplankė daugiau nei 85 tūkstančiai žiūrovų. Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. Tai pirmas kartas. kai Lietuva pelnė tokio lygio apdovanojimą.

„Ačiū už tai, kad tuo metu, kai Venecijoje buvo iškilusi grėsmė, ar dainuosime toliau, Vilnius pirmasis metė mums gelbėjimosi ratą. Vilnius yra ta vieta, kur kiekvienas yra girdimas. Dauguma mūsų kūrinių gimė čia. Vilnius yra vieta, kuri pritraukia tiek daug žmonių, kurie inspiruoja kūrybą“, –  kalbėjo kūrėjos. 

Už odontologines iniciatyvas apdovanojimą atsiėmė prof. Alina Pūrienė. Jos iniciatyva pradėtas unikalus ir vienintelis toks projektas  –  „Odontologinės paslaugų teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas“. Šis projektas apjungia profesionalius Naujininkų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojus odontologus ir specialistus. Paslaugos teikiamos sunkiausią negalią turintiems žmonėms.  A. Pūrienės iniciatyva Vilniuje vyksta ir daug kitų puikių prevencinių projektų ir programų. 

Treneris Kęstutis Šapka Šv. Kristoforo statulėlę gavo už sporto pasiekimus. K. Šapka – Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializavosi šuolio į aukštį rungtyje. Jo šuolio į aukštį rekordas – 2,25 m išsilaikė net 18 metų, ilgą laiką buvo nacionalinis rekordas. Pastaraisiais metais lengvaatletis tapo ir Europos uždarų patalpų čempionu. Po pasitraukimo iš didžiojo sporto, jis tapo Vilniaus olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriu.

Už pirmąjį Vilniaus vienaragį – pasiekimą, kai neseniai susikūrusios įmonės, kurios dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. USD vertės bendroves, – apdovanotas lietuviškasis startuolis „Vinted“: jo kūrėjai Milda Mitkutė, Justas Janauskas, Mantas Mikuckas. Įkurtas 2008 metais, šiandien „Vinted“ veikia 11 rinkų Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Nyderlandus. Bendrovės įvairiatautė komanda dirba iš centrinio biuro Vilniuje bei padalinių Berlyne, Prahoje ir Varšuvoje.

„Su didžiausiu dėkingumu Vilniui – jei ne Vilnius, „Vinted“ net nebūtų  gimusi. Tačiau būti vienam vienaragiui labai vieniša, tad linkim, kad mieste atsirastų daugiau vienaragių“, – atsiimdama apdovanojimą linkėjo Milda Mitkutė.

„Danske Bank“ atstovai pelnė apdovanojimą už indėlį į Vilniaus ekonomiką. Pagal įmokas „Sodrai“ tai penktas didžiausias Lietuvos darbdavys, mokantis didžiausius atlyginimus, ir šioje pozicijoje bankas atsidūrė vos per 5 metus. Banko veikla Vilniuje katalizuoja tolesnį ir spartesnį regiono ekonomikos augimą. Kasmet Vilniuje įdarbinami daugiau nei 600 darbuotojų.

Už atskleistas 1863-1864 metų sukilimo paslaptis Šv. Kristoforą atsiėmė prof. dr. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, prof. dr. Tamara Bairašauskaitė, archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis, teismo medicinos ekspertai dr. Giedrius Kisielius ir Jūratė Jankauskienė, kurie identifikavo 1863-1864 m. sukilėlių palaikus. 2017 – 2019 m. sostinės Gedimino kalne Lietuvos Nacionalinio muziejaus vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo rasti 1863 – 1864 m. sukilimo vadų palaikai. Bendradarbiaujant skirtingų sričių tyrėjams, buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių istorinė reikšmė prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės akto suradimui.

„Mes visi didžiuojamės kad gyvename mieste, kurio užtenka visiems. Mums didžiausias apdovanojimas buvo, kai sukilėlių palaikus į Rasų kapines kartu nešė Lietuvos ir Lenkijos kariai“, – pasakojo prof. Rimantas Jankauskas.

Architektui ir paveldosaugininkui dr. prof. Jonui Rimantui Glemžai įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui. J. R. Glemžos dėka Vilniaus senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. J. Glemža paveldosaugos srityje dirba jau 61 metus. Iš jų 22 metai paskirti paveldosaugos studijų sistemos Vilniuje kūrimui, indėlis rengiant paveldosaugos specialistus.

Už šventę mieste ir neįtikėtino pasisekimo sulaukiančias Kalėdų egles Katedros ir Rotušės aikštėse, tiltų puošybą, kalėdinę nuotaiką Vilniaus mieste, kuri jau ne vienerius metus ne tik džiugina vilniečius, bet ir privilioja daugybę turistų bei svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio – apdovanoti Jolanta Tūraitė bei  Dominykas Koncevičius.

„Dėkoju visiems vilniečiams, kurie nenustoja džiaugtis mūsų  darbais, kurių didžiulį susidomėjimą ir palaikymą jaučiame kiekvienais metais“, – visos miestą puošiančios komandos vardu dėkojo  už apdovanojimą D. Koncevičius.

Jų dėka Kalėdos sostinėje tapo svarbiu įrašu ne vieno užsienio svečio kalendoriuje, o puošyba kaskart nustebina, džiugina ir kuria tikrą šventę Vilniuje.