Vilniaus pakraštyje gyvenantys čigonai jaučiasi nei pakarti, nei paleisti. Naujai tabore išdygusius jų namus valdžia ruošiasi nugriauti, o buvusius seniau – įteisinti. Tačiau iki to dar laukia ilgas kelias.

Baiminasi buldozerių

Čigonų taboras visuomet buvo galvos skausmas miesto valdžiai. Bėdą spręsti bandyta visaip, net be teismo sprendimo įvažiuojant buldozeriu ir nugriaunant keletą namelių. Taip 2004-iais su taboru susidoroti bandė tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tokius veiksmus teismas pripažino neteisėtais ir čigonai iki šiol bando prisiteisti 5,5 mln. litų už materialinę ir moralinę žalą.

Prieš ketverius metus tabore vėl pridygo naujų statinių. Šį kartą jų tuoj pat griauti niekas neskubėjo, tačiau buvo pradėtas teismo procesas dėl nelegalių statybų.

Šiemet Kirtimų tabore – dar keturi nauji nameliai. Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities administracijos vadovai bei specialistai nusprendė, kad šiemet iškilusius namelius reikia griauti, o pastatytus seniau – įteisinti.

Taboro gyventojams tokie pasikeitimai – naujiena, kuria jie net nelinkę tikėti. "Seniai prašėme įteisinti, tiek metų kalbėta. Žmonės galėtų visai kitaip gyventi. Kas kaip sugebėtų, taip susitvarkytų, bet vis žmoniškai įsikurtų. Dabar gali bet kada vėl atvažiuoti su buldozeriais ir pradėti griauti", – su nerimu kalbėjo bendruomenės narys Kazimieras Aleksandravičius.

Naujų namų nėra?

Apie tabore pastatytus naujus namus čigonai tikino nieko nežiną – tai galėjo būti nebent mažos virtuvėlės ar priestatai šeimai pagausėjus. "Mums sako čia tik virtuvėlė, o paskui virsta gyvenamaisiais namais. Aš jų klausiau: tai ką, rytoj jau penkiese šitoje virtuvėlėje gyvensite? Prievarta žmonių nevarysime ir seniau pastatytų namų negriausime, tačiau negalime leisti plisti nelegalioms statyboms", – kalbėjo Vilniaus apskrities administracijos viršininkas Alfonsas Macaitis.

"Pažiūrėkite į tai iš kitos pusės. Šiais metais gimė daug kūdikių, kuriasi naujos šeimos, natūralu, kad kiekvienas nori savo kampo. Negi jaunavedžiai dabar viename kambaryje su tėvais miegos? Todėl ir statosi priestatus, bando žmoniškai įsikurti", – taboro gyventojus gynė Romų centro socialinė darbuotoja Irena Skrobina.

Norėdami įteisinti namelius tabore į Vilniaus apskrities administraciją romai kreipėsi jau ne kartą. Romų bendruomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja neslėpė maloniai nustebusi, kad į jų prašymus buvo atsižvelgta: "Per septynerius metus, kiek veikia mūsų centras, reikalai pajudėjo. O šiaip žmonės lyg pakibę ore. Gal pagaliau bus priimtas koks nors racionalus sprendimas ir žmonės galės tvarkytis gyvenimus."

Lengvatų nedarys

Ar iš tikrųjų taboro nameliai bus įteisinti, gali paaiškėti po poros savaičių. Tačiau jau dabar yra tam prieštaraujančių. "Pirmiausia mane domina čigonų prekyba narkotikais, o ne jų namų statybos. Lietuvoje čigonai nėra išskirtiniai žmonės, kuriems reiktų įteisinti nelegalias statybas. Apskrities viršininkas bando nusiimti galvos skausmą, bandydamas įteisinti šiuos namus", – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Audrius Butkevičius.

"Griauti visus taboro namus taip pat nebūtų sprendimas. Reikia priversti čigonus laikytis nustatytos tvarkos. Jie nėra invalidai ar psichikos ligoniai, todėl turi patys susimokėti už šiukšlių išvežimą, malkų, elektros, vandens tiekimą, laikytis nustatytos tvarkos, reikia priversti juos gyventi kaip visus kitus žmones. Tam sukurta policija, specialiosios tarnybos. Ne tam, kad iš čigonų imtų kyšius už parduotus narkotikus, o tam, kad priverstų gyventi kaip kitus Lietuvos piliečius", – sakė A.Butkevičius.

A.Macaičio nuomone, tai, kad čigonai patys kreipiasi dėl galimybės nusipirkti ar išsinuomoti žemę tabore, jau yra geras žingsnis: "Jie elgiasi nebe kaip veltėdžiai, norintys viską tik imti, bet yra pasiryžę skirti ir savo pinigų". Įteisinant čigonų taboro namelius archyvuose būtų ieškoma nuosavybę įrodančių dokumentų arba leidžiama nusipirkti ar išsinuomoti jau stovinčius namus. "Noriu pabrėžti: išsipirkti, o ne dovanoti. Jokių išskirtinių lengvatų, didesnių nei kitiems Lietuvos piliečiams nebus daroma", – sakė A.Macaitis.

Kirtimų taboras

Kirtimų taboras susideda iš trijų dalių: Aukštutinis, Žemutinis taboras ir Rodūnios kelio dalis. Jame yra apie 90 namelių, gyvena per 500 žmonių. Daugelis jų namų pastatyti nelegaliai.