Taupyti, daugiau užsidirbti, reklamuotis. Tai vieni pagrindinių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) siekių atėjus sunkmečiui. Dėstytojų ir studentų poreikiai tampa neesminiai.
Algos mažėja, krūviai auga
VDU rektoriaus Zigmo Lydekos siūlymu, senatas pritarė priemonių planui, esą padėsiančiam optimizuoti 2009 m. įstaigos biudžetą. Z.Lydekos žodžiais, iš valstybės biudžeto universitetui šiemet bus skirta beveik 7 mln. litų mažiau nei pernai. Be to, dėl Vyriausybės priimto nutarimo neimti 520 litų įmokų iš dalinai mokančių studentų už rudens semestrą universitetas negavo daugiau nei 1 mln. litų įplaukų.
Nepaisant blogų finansinių prognozių, VDU šį savaitgalį šurmuliavo moksleiviai, kurie rinkosi į nemokamas konsultacijas. Universiteto vadovų teigimu, šis renginys – puiki proga privilioti daugiau studentų.
Tuo tarpu kai kurie dėstytojai neslėpė, kad nemokamos konsultacijos – dar didesnis krūvis jiems, už kurį niekas papildomai nesumokės. Neoficialiuose pokalbiuose dėstytojai užsiminė, kad neturėjo galimybių atsisakyti nemokamų konsultacijų, tačiau viešai ši tema – tabu.
Praėjusią savaitę vykusiame senato posėdyje taip pat vengta aštresnių temų, nors užsiminta, kad VDU finansinė situacija nėra gera.
Pakvietęs universiteto bendruomenę solidarizuotis, rektorius pasiūlė nuo kovo 1 d. rektoriaus, prorektorių, dekanų ir prodekanų gaunamus priedus sumažinti 30 proc., o studijas aptarnaujančiojo personalo – 20 proc. Taip pat dėstytojams ir mokslo darbuotojams, gaunantiems 15 ir 30 proc. priedus, nuspręsta sumažinti 20 proc. O nuo rudens semestro 25 valandomis per semestrą didinami dėstymo krūvio normos.
Ketinama visai atsisakyti neprivalomų kursų, į kuriuos susirinks nedaug studentų. Viešiesiems universiteto renginiams bus galima naudoti tik iš rėmėjų gautas lėšas. Universiteto bendruomenė paraginta aktyviau ieškoti privačių rėmėjų.
Z.Lydekos teigimu, jei priemonių planas būtų realizuotas, susidariusį 1,5 mln. litų kreditorinį įsiskolinimą įstaiga galėtų įveikti, būtų sutaupyta apie 3 mln. litų.
Pažiro vieši pareiškimai
VDU senatas vienbalsiai pritarė šiems siūlymams, o salėje posėdį stebėję įvairių sričių darbuotojai neišdrįso garsiai pasakyti savo nuomonės. Tik profesinės sąjungos atstovas, laikinai einantis vadovo pareigas Gailius Raškinis, pasiūlė pirma išnaudoti kitus taupymo būdus, tik po to mažinti atlyginimus akademiniam personalui.
"Tai tiesa – dar ne visos priemonės išsemtos, tai tėra pirmas žingsnis. Jei turite pasiūlymų, kur galime sutaupyti, mielai juos priimsime", – profsąjungos atstovui atrėžė rektorius.
G.Raškinis "Kauno dienai" teigė, kad siūlyti konkrečiųs taupymo variantų neįmanoma, kai yra žinomi tik apibendrinti skaičiai. Jei būtų žinoma, kiek kam pinigų išleidžiama, pasiūlymų gal ir būtų nuskambėję.
"Rektorius minėjo, kad 2 mln. litų specialiųjų lėšų buvo skirti autoriniams atlyginimams. Būtų įdomu sužinoti, kaip jie buvo paskirstyti", – domėjosi profsąjungos, kuriai priklauso apie pusšimtis darbuotojų, atstovas. Lėšų, pasak G.Raškino, būtų sutaupoma, jei būtų deramasi su Vyriausybe ir grįžtama prie senosios sistemos, kad pedagoginis personalas vėl galėtų eiti ir padalinių vadovų pareigas.
Raštiškame pareiškime profesinė sąjunga teigė, kad 2009 m. numatomas VDU finansavimo lygis atitinka 2007 metų finansavimo lygį. "2005–2007 m. akademinis personalas išaugo 70 etatų, o neakademinis personalas – beveik 100 etatų. Tuo tarpu studentų skaičius nebedidėja nuo 2003 m.", – rašoma pareiškime. Profesinei sąjungai taip pat neaišku, kokiais kriterijais remiantis, vertinami padalinių, tarnybų ir administracinių pareigybių veiklos rezultatai.
Savo poziciją netruko išreikšti iš kitos stovyklos šalininkai – neakademinio personalo atstovai. "Neabejojame šių darbuotojų svarba, tačiau manome, kad negalima nuvertinti ir aptarnaujančiojo personalo darbo. Manome, kad darbuotojų skirstymas į "svarbius" ir "mažiau svarbius" bei siūlymas krizę spręsti "mažiau svarbių" darbuotojų sąskaita yra neetiškas bei supriešinantis akademinį ir neakademinį personalą", – deklaruojama rašte.
Vadovo alga ne didžiausia?
"Kauno dienai" pavyko iš Z.Lydekos lūpų išgauti, kiekgi universitetas sutaupys sumažinus rektoriaus atlyginimą. Z.Lydekos žodžiais, nuo kovo 1 d. jo atlyginimas sumažės apie 1,5 tūkst. litų, profesoriams atlygis esą sumažės apie 150–200 litų.
"Mano atlyginimas "ant popieriaus" – 10 tūkst. litų su kažkiek, pusę sumos sudaro priedas. Tai mažesnis atlyginimas nei profesoriaus, kuris gali dirbti pusantro etato", – tvirtino VDU rektorius Zigmas Lydeka. Jo teigimu, Vyriausybė leidžia skirti priedus, kurie tris kartus didesni už pagrindinę algą. "Mes mokame pačią apačią", – pridūrė rektorius.
Pasak jo, aukštųjų mokyklų vadovų atlyginimus reglamentuoja Vyriausybės nutarimas – negalima viršyti atlyginimo, kuris yra nustatytas. VDU prorektorių, dekanų atlyginimai, neskaitant priedų, siekia 5120 litų.
Studentai mokysis urmu
Su sąlyga, kad pavardės nebus viešinamos, universiteto dėstytojai drąsiai kritikuoja savo alma mater valdžios veiksmus.
Vienos dėstytojos teigimu, esmė ne piniguose, nes katastrofiškai prastėja studijų kokybė. "Jei norime, kad studentai ateitų pas mus mokytis, turime realiai pagerinti jų mokymosi sąlygas. Ir pirmiausiai kiekvienas dėstytojas turi norėti ir galėti skirti kuo daugiau laiko ir dėmesio kiekvienam studentui vykstant mokymosi procesui", – teigė akademikė.
Pasak jos, bijoma, kad rudenį nebus surinktas norimas skaičius studentų. Tačiau, jos nuomone, studentų daugiau nereikėtų priimti, nes ir taip nebėra kur jų sodinti.
"Administracijos patalpos išplėstos, o auditorijų trūksta. Kas bus kitais metais, kai bus atsisakyta dar dalies nuomojamų auditorijų? Girdime gąsdinimų, kad nuo rudens dirbsime iki nakties, nes trūks auditorijų", – nerimavo pašnekovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tiesioginis darbas su studentu yra mažiausiai įvertinamas. Dėstytojai apkrauti kitais darbais.
"Universitetas prioritetus turėtų nustatyti ne rinkodarai, kuri tarsi stengiasi apgauti klientą. Studentams pakišama pigi "maksimos" prekė. Universiteto prekė turėtų būti elitinė. Problema gilesnė, nei skaičiukai plane", – perspėjo akademikė.
Dėstytojos nuomone, taupyti nepadeda išpūsta administracijos valdymo struktūra. Pasak jos, buvo du prorektoriai, dabar – keturi. Anksčiau prorektoriai dirbo patys, dabar kiekvienas turi po patarėją.
"Profesinė sąjunga ir sako, kad, ponai, taupote ne ten, kur turėtumėte. Netaupote, kai priimate į darbą savo draugus ir pažįstamus. Jei ministras įdarbino draugo žmoną – visi laikraščiai apie tai rašo, o kad tas pats vyksta universitete – tylima. Tik niekas iš universiteto bendruomenės apie tai neprasitaria, nes bijo prarasti darbą. Visa tai prasidėjo būtent atėjus naujam rektoriui", – kalbėjo dėstytoja, nepriklausanti profesinei sąjungai.
Per daug fakultetų
2008 metų veiklos ataskaitoje Z.Lydeka pripažino, kad VDU prasčiausiai iš visų aukštųjų mokyklų aprūpina studentus bendrabučiais, tačiau artimiausiu laiku jokių naujų statybų nenumatoma.
Iliustruodamas prastą įstaigos situaciją Z.Lydeka prasitarė, kad nėra iš ko 600 studentų mokėti paskatinamąsias stipendijas.
Vertinant valstybės biudžeto situaciją, pasak universiteto vadovo, kyla minčių, ar tikrai reikia dešimties fakultetų? Galbūt kai kuriuos jų galima būtų integruoti ir taip taupyti.
"Gandai ir panika – nereikalinga, tai pablogina situaciją. Akivaizdu, kad reikia pradėti taupyti. Pedagoginis, mokslinis personalas turi būti išsaugomas mažiausia kaina. Studijų kokybė neturi nukentėti. Kiekvienas turi žiūrėti į darbą rimčiau, labiau atsidavęs. Iš kiekvieno reikės daugiau socialinių pastangų", – reziumavo universiteto vadovas. Pasak jo, krizė dar tik prasideda, kokia bus duobė – niekas nežino.
VDU rodikliai 2008 m.
Vidutinis universiteto darbuotojų etatų skaičius – 1046,83.
Administracijos vadovų etatai – 26,3.
Akademinio personalo etatai – 494,66.
Kitų darbuotojų etatai – 525,87:280,95 – aptarnaujantis ūkio personalas, 123,92 – aptarnaujantieji mokslą ir studijas, 43 – administracijos darbuotojai, 36,5 – bibliotekos darbuotojai, 34 – skyrių vadovai ir jų pavaduotojai, 7,5 – meno darbuotojai.
Per 2008 m. vidutiniškaidarbuotojų padaugėjo 49,83 etato: akademinio personalo – 28,66, kitų darbuotojų – 21,17. Administracijos vadovų etatų padaugėjo 4,3 etato.
Pernai universiteto pajamos sudarė 68,8 mln. litų. Palyginti su 2007-aisiais, pajamos padidėjo 5,9 mln. litų. Valstybės biudžeto asignavimai ir investicijos siekė 38,2 mln. litų ir sudarė 55,6 proc. visų pajamų. Iš jų 22,5 mln. litų išleista darbo užmokesčiui, 7,4 mln. litų – socialinio draudimo įmokoms, 5,9 mln. litų – stipendijoms, 326 tūkst. litų – elektros energijai, 270 tūkst. litų – šildymui, 110,6 tūkst. litų – turto nuomai.
2009 m. VDU biudžetas
Vyriausybės patvirtinti asignavimai aukščiausios kvalifikacijos specialistams rengti – 28 mln.
Studentų stipendijų fonas – 6,8 mln.
Specialioji programa – 10 mln., tiek planuojama uždirbti per tris ketvirčius.
Naujausi komentarai