Eliminavo konkurentus

Darbus ir paslaugas 5 metus miestas pirks iš savivaldybės kontroliuojamų bendrovių "Grinda", "Vilniaus miesto parkai" ir "Vilniaus vystymo kompanija", iš "Susisiekimo paslaugų" – 7 metus. O iš UAB "Vilniaus apšvietimas" – net 15 metų.

Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža aiškino, esą ilgesnio laikotarpio sutartys "Susisiekimo paslaugoms" būtinos, nes būtent 7 metams yra nupirkta elektroninio bilieto modernizavimo programa, o "Vilniaus apšvietimas" taip pat vykdo sostinės gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo modernizavimo projektą, ir bendrovei privaloma užsitikrinti šio projekto finansavimą iš banko.

Vilniaus tarybos narių klausiamas, kodėl užkertamas kelias konkurencijai neorganizuojant viešųjų konkursų, per kuriuos galbūt galima būtų paslaugas pirkti pigiau, o pasirinkti Viešųjų pirkimų įstatyme kaip išimtis numatyti vidaus sandoriai, V.Pauža atkirto: "O jūs pagalvokite, kokios bus sąnaudos savivaldybei, kai reikės atlikti šimtus viešųjų pirkimų, ir, atitinkamai, koks bus specialistų poreikis. Taip pat galiu pabrėžti, kad vidaus sandoriuose įkainiai kartais būna tikrai gerokai pigesni, nei perkant "iš išorės". Be to, sudaryti vidaus sandoriai neužkerta kelio organizuoti viešojo pirkimo, jeigu būtų toks poreikis."

Patarimus – į šiukšlių dėžę

Savivaldybės tarybos narys Šarūnas Skučas "Vilniaus dienai" teigė, kad tik dalis savivaldybės įmonių teisėtai galėjo pretenduoti į vidaus sandorius. Tai esą patvirtino ir advokatų kontoros "Glimsted" teisininkai, kurių konsultacijas dar 2017 m. pavasarį buvo užsakiusi "Vilniaus vystymo kompanija". Viena iš jų išvadų buvo, kad, norint atlikti komercinius vidinius sandorius, pirmiausia turi būti aiškus viešasis interesas, kuris nebūtų užtikrinamas, atidavus paslaugą teikti verslui.

Jeigu tie vidaus sandoriai įsigalios, savivaldybė galės telefono skambučiu nurodyti, kokią gatvę remontuoti, kurią duobę užtaisyti, kur žolę padažyti.

"Čia pavyzdžiu galėtų būti bendrovė "Vilniaus vandenys" – užtikrina nuolatinį vandens tiekimą, kokybę, apsaugą nuo diversijų. Analogiškos sritys – gatvių apšvietimas, viešasis transportas, kur akivaizdus viešasis interesas ir šioms savivaldybės įmonėms vidaus sandoriai galėtų būti taikomi, – aiškino Š.Skučas. – O tokios įmonės, kaip "Grinda", "Vilniaus vystymo kompanija" ar "Vilniaus miesto parkai" dirba paslaugų srityse, kurias sėkmingai teikia ir verslas. Jeigu kurios nors iš jų neliktų, nepakviptų jokiomis diversijomis ar blokadomis. Būtų tas pat, kaip uždaryti ledų kioską – gal kažkam, kas ten įpratęs pirkti ledus, ir nepatiks, bet diversija to nepavadinsi."

Pasamdyti teisės ekspertai rekomendavo prieš sudarant vidaus sandorį atlikti konkurencinę procedūrą ir įsitikinti, kad niekas kitas rinkoje, išskyrus savivaldybės įmonę, negali atlikti reikiamos paslaugos ta apimtimi, kurios pageidauja savivaldybė, ir užtikrinti tos paslaugos kokybės bei ekonominio naudingumo.

"Turėtų būti skelbiamas viešasis pirkimas, kurio metu arba nebūtų gauta pasiūlymų iš rinkos, arba rinkos dalyvių pasiūlymai būtų neužtikrinantys ilgalaikio paslaugos teikimo ar priimtinos kainos, – dėstė Š.Skučas. – Tokioje situacijoje vidaus sandoris būtų galimas."

Tačiau nepriklausomų teisininkų išvada nebuvo pasinaudota, nes ji nebuvo palanki valdančiųjų liberalų planams, o nuo tarybos narių ji buvo tiesiog nuslėpta.

"Man į rankas ji pateko dar tuomet, kai buvau "Vilniaus vystymo kompanijos" stebėtojų taryboje, kol valdantieji visų opozicijos atstovų neiššlavė iš savivaldybės įmonių priežiūros organų. Mano manymu, dalis tarybos narių buvo tiesiog apgauti, nes jie, tvirtindami abejotinus sandorius, neturėjo visos informacijos", – teigė pašnekovas.

Valdyti bet kokia kaina

Š.Skučo įsitikinimu, paskubomis patvirtinti vidaus sandoriai vilniečiams visiškai nenaudingi, o ir juos "prastūmusiai" dabartinei miesto valdžiai tai paranku tik rinkimų periodu.

"Norint patraukti rinkėjus, reikia vizualiai patrauklių darbų – išasfaltuotų gatvių, išlygintų duobių. Vertinant racionaliai, pavyzdžiui, sutvarkyta Antakalnio gatvė greit vėl pareikalaus naujo remonto, nes šuliniai palikti kaip anksčiau, viduryje gatvės, automobilių ratai per juos dunda. Bet vizualiai šiuo metu gatvė atrodo gražiai, ir Antakalnio gyventojų dauguma, matyt, mero darbu patenkinta", – svarstė politikas.

Anot jo, kad iki rinkimų būtų atlikta kuo daugiau tokių miesto "pagražinimų", valdžiai labai patogu turėti pavaldžias įmones, nes jų vadovai nedelsiant padarys viską, ką jiems lieps.

"Jeigu tie vidaus sandoriai įsigalios, savivaldybė galės telefono skambučiu nurodyti, kokią gatvę remontuoti, kurią duobę užtaisyti, kur žolę padažyti, – ironizavo Š.Skučas. – Bet būtų visai nejuokinga, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba ar Konkurencijos taryba šiuos sandorius stabdytų – tada mieste gali sustoti visi darbai, kilti chaosas, nes viešųjų pirkimų tikrai iki rinkimų nepavyks suorganizuoti."

Esama ir daugiau motyvų, kurie skatina savivaldybes neatsisakyti vidaus sandorių. Mat, anot Š.Skučo, kai kurios savivaldybės įmonės yra tapusios tam tikromis savų žmonių įdarbinimo agentūromis, be to, perduodami įmonės kontrolę kuriai nors politinei jėgai, valdantieji užsitikrina jos paramą priimant įvairius ginčytinus sprendimus.

"Tie sprendimai dažnai nenaudingi miestiečiams, nes juk jie už viską moka. Jeigu savivaldybės įmonė už paslaugas nesurenka pakankamai pinigų, savivaldybė ją papildomai dotuoja visų miestiečių lėšomis, – žemesnių paslaugų kainų iliuzijas sklaidė politikas. – Kitas svarbus dalykas – atsakomybė: iš konkursą laimėjusio tiekėjo mes galime pareikalauti ištaisyti broką, išsireikalauti delspinigius, galų gale įtraukti įsipareigojimų nevykdantį tiekėją į nepatikimų tiekėjų "juodąjį sąrašą", to įmonės bijo, ko gero, labiausiai, nes tuomet negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tokios priemonės savivaldybės rankose verčia įmones pasitempti. O ko pareikalausi, pavyzdžiui, iš "Vilniaus vystymo kompanijos"? Prisiminkime, kaip buvo praėjusį rudenį su mokyklų remontais – sutvarkyti jas buvo suplanuota iki mokslo metų pradžios, o kai kur dar net konkursai nebuvo pasibaigę. Mokiniai grūdosi keliose dirbti pritaikytose klasėse, pamokos buvo rengiamos net kitų įstaigų patalpose. O savivaldybė tegalėjo paskėsčioti rankomis. Na, blogiausiu atveju galėjo pakeisti direktorių, ir daugiau nieko."

Prievaizdai tik stebi

Pernai gruodžio pradžioje, kai buvo siekta žūtbūt "pramušti" sprendimą dėl penkių vidaus sandorių skubos tvarka, sostinės valdančiųjų įkarštį atvėsino Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, pareiškusi, kad jos vadovaujama tarnyba šį sprendimą neabejotinai perduos tirti Viešųjų pirkimų tarnybai.

Šios tarnybos vadovė Diana Vilytė "Vilniaus dienai" patvirtino, kad informaciją iš Vyriausybės atstovės jau gavusi, tačiau tarnyba Vilniaus savivaldybės sprendimo dėl vidaus sandorių vertinti negalinti, kadangi jis yra teisėtas.

"Nepaisant, kad Prezidentė buvo uždėjusi veto dėl vidaus sandorių, Seimas, perkeldamas ES direktyvą dėl viešųjų pirkimų į nacionalinę teisę nuo 2017 m. liepos 1 d., savivaldybėms leido sudaryti vidaus sandorius, – teigė D.Vilytė, akcentuodama, kad minima ES direktyva sudarinėti vidaus sandorių apskritai nedraudžia. – Pas mus Seimas sugriežtino direktyvos nuostatas tik valstybės įmonėms. Dėl to bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, ir dabar visi laukiame teismo įvertinimo, ar teisėtai Lietuvos įstatymų leidėjas sugriežtino direktyvos nuostatas."

Viešųjų pirkimų tarnyba dabar atlieka tik stebėseną, kaip savivaldybės laikosi įstatymu nustatyto įpareigojimo viešinti vidaus sandorius per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą.

"Nurodyti, kad tai yra vidaus sandoris, privaloma per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo. Kol kas sistemoje matyti, kad savo sudarytus vidaus sandorius yra paviešinusi vienintelė Panevėžio miesto savivaldybė", – sakė D.Vilytė.

O kaipgi su įstatyme numatyta išimtimi – kas gali patikrinti, ar iš tiesų niekas kitas, tik savivaldybės įmonė, gali teikti savivaldybei reikalingas paslaugas?

"Taip, vidaus sandoris sudaromas, tik kai rinkoje nėra kitų paslaugos teikėjų. Save ir mokesčių mokėtojus gerbianti savivaldybė turėtų su jų pinigais elgtis sąžiningai – vertinti, ar yra daugiau tiekėjų, ar savos įmonės paslaugos tikrai pigesnės ar kokybiškesnės. Bet čia labiau Konkurencijos tarybos veiklos laukas, jeigu vidaus sandoriu pažeidžiamos kurios nors iš Konkurencijos įstatymo nuostatų", – gynėsi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.

Iš klaidų nesimoko

Konkurencijos taryba jau yra nagrinėjusi keletą skundų, kai savivaldybės be konkurso perka darbus ir paslaugas iš savo kontroliuojamų įmonių.

Pernai lapkritį 22 tūkst. eurų bauda skirta Klaipėdos miesto savivaldybei tik už vieną vidaus sandorį, kai su savo kontroliuojama įmone be konkurso ir be konkurencinės procedūros sudarė sutartį dėl saugaus eismo priežiūros ir gatvių bei viešųjų erdvių apšvietimo.

Kiek anksčiau 34,2 tūkst. eurų baudą "užsidirbo" ir Panevėžio miesto savivaldybė, nevykdžiusi 2015 m. Konkurencijos tarybos nurodymo nutraukti sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo su savo valdoma įmone. Kone 3 metus savivaldybė nesėkmingai bandė panaikinti Konkurencijos tarybos sprendimą teismuose, o po apeliacinio teismo nutraukusi sutartį, sudarė laikinąją, pagal kurią privilegijuota įmonė dar gavo teikti paslaugas iki šių metų liepos.