Architektų ir turtingų investuotojų užmojai apleistų gamyklų vietoje iškelti naujus gyvenamųjų namų, prekybos centrų ir biurų kvartalus nesiliauja šiurpinę vilniečių. Šįkart norvegai sumanė daugiaaukščių namų kvartalu užsėti Tauro kalną. Gyventojai stoja į kovą.

Kuo virs prestižinė vieta

Prieš beveik dešimtmetį įsikėlęs į naujus namus V.Kudirkos gatvėje vilnietis Vytautas Masalskis nesitikėjo, kad gyvenimo prestižinėje miesto vietoje idilė gali sugriūti kone akimoju.

Dar ir šiandien V.Masalskiui galima pavydėti. Jo namai įsikūrę ant Tauro kalno, pro langus atsiveria vaizdas į plytintį miestą. Daugiabutis jaukus – viso labo trys aukštai ir mansarda. Vos už kelių žingsnių – brandžių augalotų medžių oazė. Palyginti ramu, bet miesto centras visai čia pat.

Tačiau džiaugtis šiais pranašumais gali tekti neilgai. Jei norvegų investuotojų – bendrovės "Verdispar International" – apetitas bus patenkintas, priešais V.Masalskio ir jo kaimynų, kurių interesus vyras uoliai gina, langus išdygs naujas gyvenamųjų daugiabučių statinių kompleksas – 4–8 aukštų namai.

"Šalia mūsų iškils monstras, dvi kinų sienos. Norvegai už sklypą sumokėjo labai brangiai, todėl nori iš jo išspausti maksimalų pelną. Siekiama užstatyti kiekvieną kvadratinį metrą. Jei jų užmojai nebus sustabdyti, Vilniaus centre turėsime antrąjį Šanchajų", – emocijų neslėpė V.Masalskis. Jis – 767-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas.

Projektas – ne Vilniui

Sklype, kurį įsigijo norvegai, prieš kelerius metus vyko "Tauro" alaus gamyba. 2006 m. bendrovės "Royal Unibrew", valdančios "Kalnapilio-Tauro grupę", valdybos sprendimu "Tauro" alaus gamyba buvo perkelta į Panevėžį, o sklypas parduotas.

Praėjusių metų kovą "Verdispar International" paskelbė konkursą. Jame dalyvavo keturios Lietuvos ir užsienio įmonės. Nugalėjo Danijos architektų bendrovės PLH su lietuvių architektų kompanija "Archinova" rengtas projektas.

"Šis pasiūlymas buvo konceptualiausias ir optimalus. Danų PLH Lietuvoje nėra naujokė. Jos architektai suprojektavo "Green Hall" pastatą. Be to, jie su lietuviais parengė "Gedimino 9" rekonstrukcijos projektą", – pasirinkimą grindė "Verdispar International" Rinkodaros ir pardavimų vadovas Audrius Valatkevičius.

O V.Masalskis įsitikinęs, kad sentimentų Vilniui neturinčių danų projektas iškreips Tauro kalno vaizdą. "Projektas, kurį susigalvojo norvegai su savo projektuotojais danais, yra visiškai nelietuviškas. Abejoju, ar jie Kopenhagos centre statytų tokius namus, – svarstė V.Masalskis. – Gyventojai puikiai supranta, kad sklypas tokioje miesto vietoje tuščias nestovės. Mes ne prieš pačias statybas iš esmės. Mes – prieš tokį projektą."

A.Valatkevičius aiškino, kad architektūriniai sprendimai vertinami ne pagal autorių tautybę, o pagal pasiūlymų kokybę. "Tarptautinių ir vietos architektų partnerystė beveik visuomet pasiteisina, nes tokiu būdu sujungiama užsienio architektų tarptautinė patirtis su vietos architektų žiniomis ir vietos specifikos išmanymu", – kalbėjo A.Valatkevičius.

Bijo dėl gyvenimo kokybės

Pagal danų parengtą projektą planuojamo "Verdispar International" sklypo užstatymas žemėja Tauro kalno šlaito kryptimi. Daugiabučiai 4–8 aukštų gyvenamieji namai projektuojami sekcinio tipo. Komercinę kvartalo dalį sudarys viešbutis, biurai, SPA centras. Turėtų būti ir restoranas, kavinė-baras.

Labiausiai 767-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos gyventojams nerimą kelia iškilsiančių pastatų aukštis. Žmonės reikalauja sumažinti jį septyniais metrais.

Per viešąjį detaliojo plano svarstymą, kurį rengia "Senojo miesto architektai", bendrijos nariai išsakė ir daugiau pastabų.

Žmonės bijo išaugsiančių transporto srautų ir spūsčių. Dėl to neišvengiamai keisis ir oro užterštumo bei triukšmo lygis, kuris jau dabar viršija leistinas normas.

"Nuolatinis transporto judėjimas, kuris smarkiai suintensyvės esant tokiam užstatymo intensyvumui, padidins triukšmo lygį ir oro užterštumą. Tai blogins mūsų gyvenimo sąlygas ir kartu sumažins žemės sklypo ir butų vertę, jų patrauklumą galimiems pirkėjams, o kartu ir galimybę ateityje juos parduoti", – skunde Vilniaus apskrities viršininko administracijai rašė V.Masalskis.

Arba įvertina, arba ne

Į apskritį gyventojai kreipėsi po to, kai į savo pastabas iš detaliojo plano rengėjų nesulaukė argumentuotų atsakymų. "Senojo miesto architektai" apsiribojo pasvarstymu, kad detaliojo plano sprendimai nepažeidžia norminės izoliacijos, numatomo aukščio pastatai nekenkia saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių meninei vertei. Architektūrinė išraiška esą yra korektiška.

"Gyventojai yra visuomenės proceso dalyviai, jie davė mums pastabas ir mes arba jas įvertiname, arba ne. Nesirengiu spaudoje diskutuoti. Yra institucijos, kurios tikrina mūsų darbą, patikrins ir šį, ir parašys išvadą – ar turėjome atsižvelgti, ar neturėjome. O spaudoje aiškintis nematau reikalo, nes tai darbui efektyvaus postūmio tikrai neduos. Gal dar bus viešas svarstymas. Ir ne vienas. Viso gero", – į kalbas nesileido detalųjį planą rengiančios bendrovės "Senojo miesto architektai" atstovė Diana Sabaliauskienė.

Svarstymai šiaušia plaukus

Su danais dirbančios bendrovės "Archinova" direktorius Antanas Gvildys buvo kalbesnis. Tačiau paklaustas, ar jam gražus parengtas projektas, nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

"Kaip gali kalbėti apie vaiko grožį, kai jis dar negimęs. Projekto dar nėra. Yra tik pasiūlymai ir užsakovo norai. Rengiamas detalusis planas, remiantis bendruoju miesto planu. Apie architektūrą kol kas kalbos nėra. Ji sukasi tik apie užstatymo tankumą, intensyvumą, aukštingumą ir to rajono išvystymą", – aiškino architektas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nėra nė vienų statybų, dėl kurių gyventojai nereikštų pretenzijų. "Tai jiems užstoja vaizdą, tai dar ką nors. Žmonės turėjo teisę nusipirkti sklypą ir matyti tai, ką nori. Pagal bendrojo plano reglamentą toje vietoje galimi pastatai iki 35 m aukščio. Išeitų dvigubai aukštesni, nei siūloma", – kalbėjo A.Gvildys.

Tokie svarstymai V.Masalskiui pašiaušė plaukus. "Viena dangoraižius statyti dešiniajame Neries krante ir visai kas kita – kairiajame", – piktinosi bendrijos pirmininkas.

Plėtrą stebės budria akimi

A.Valatkevičius tikino, kad diskusijos dėl būsimų statinių aukštingumo dar nebaigtos. "Projektiniai siūlymai tobulinami, ieškome kompromisų. Galbūt vienas aukštas bus nuimtas, jei projektuotojai kvadratinius metrus įkomponuos kitur – juk namai gali būti platesni, jų išplanavimas efektyvesnis. Žiūrime, kaip pasiekti skaičius, kurie reikalingi investuotojams", – kalbėjo A.Valatkevičius. Jis neslėpė, kad vienas planuojamų statinių aukštas nebūtinai bus lygus dviem metrams. Gali būti ir daugiau.

Net jei detalusis planas būtų patvirtintas miesto taryboje, statybų artimiausiu metu esą laukti nereikėtų. Nors statyti sąlygos palankios, ekonominis sunkmetis iš esmės pakeitė bankų kreditavimo politiką. "Kas pirks? Manau, kalbėti apie artimiausius metus būtų nerealu", – sakė "Verdispar International" atstovas Lietuvoje.

Gyventojai žada akylai stebėti visus su buvusios "Tauro" alaus gamyklos teritorija susijusius procesus. Jei reikės, žmonės savo interesus gins net teisme.