Šį sprendimą trečiadienį priėmęs Vilniaus apygardos administracinis teismas A. Norkevičiui  Kalėjimo departamento vadovo posto nesuteikė,  nuspręsdamas, kad piniginė kompensacija yra alternatyva jo teisėms apginti.

Iš valstybės A. Norkevičiui priteista sumokėti 4934 eurus turtinės ir 2 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šioje byloje, kuris buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, atsakovu buvo patraukta valstybė ir Teisingumo ministerija, trečiaisiais asmenimis – Kalėjimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Teismas panaikino 2017 metaus rugpjūčio 8 dieną priimtą tuometinės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti A. Norkevičiaus Kalėjimų departamento direktoriumi

„Ministro diskrecija nėra absoliuti. Esminis motyvas įsakymo panaikinimo - nurodyti teisinės ir faktiniai pagrindai nėra konkretūs, bendro pobūdžio išvados, rašytiniais įrodymais nebuvo pagrįstos, motyvai turi būti žinomi tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti“, – sakė teisėja R. Miliuvienė.

Ji taip pat teigė, kad neteisėtai buvo išplėsti reikalavimai pretenduojantiems į Kalėjimų departamento vadovus – po atrankos paskelbimo pasirodė reikalavimas, kad pretendentas nebūtų susijęs su kalėjimų sistema.

A. Norkevičiaus skundas buvo nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose,

Vykstant dar viešam pirmajam posėdžiui paaiškėjo, kad kelią į pareigas A. Norkevičiui užkirto STT informacija. 

Surengti uždarą procesą pasiūliusi Teisingumo ministerijos atstovė Juliana Ostrouch-Brazdauskienė sausį nurodė, kad byloje kilęs ginčas bus susijęs su įslaptinta informacija.

A. Norkevičius Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo pernai, tačiau direktoriumi nepaskirtas. J. Ostrouch-Brazdauskienė teisme sakė, kad ministrė, priimdama sprendimą dėl A. Norkevičiaus nepaskyrimo, rėmėsi STT informacija. 

Pareiškėjas teisme teigė, kad norėtų susipažinti su šia STT informacija.

„Aš norėčiau su šia medžiaga susipažinti, manau, kad svarbu, noriu žinoti“, – teismo posėdyje yra sakęs A. Norkevičius.

A. Norkevičius prašė panaikinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis. Jis ir eina pareigas.

Iš Teisingumo ministerijos A. Norkevičius prašė priteisti negautą darbo užmokestį bei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią patyrė sumenkinus jo profesinę, dalykinę ir asmeninę reputaciją.

„Manau, kad teisingumo ministrės sprendimas neskirti į atrankos metu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas“, – BNS yra sakęs A. Norkevičius.

Jis įsitikinęs, kad „teisingumo ministrė, jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, tačiau atsisakydama skaidriai įvardyti tokio sprendimo priežastis, sudarė visas prielaidas suabejoti jo kompetencija, profesine reputacija, taip pat – atrankos į valstybės tarnybą skaidrumu“.

Nuolatinio vadovo šis departamentas neturėjo nuo pernai kovo iki praėjusių metų pabaigos. Kovą nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, kitų pažeidimų iš pareigų pasitraukė tuometinė jo direktorė Živilė Mikėnaitė.

Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą atranką laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras A. Norkevičius, bet M. Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.