Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti prokuroro nutarimą, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Ivaškevičiaus romane „Žali“ nėra nusikalstamos veikos požymių, o rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas.

Teisėjų kolegija atmetė Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties visuomeninės tarybos pirmininko pavaduotojų skundą.

Rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas.

Juo prašyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo vasario 25 dienos nutartį, ja taip pat prokuroro sprendimas pripažintas tinkamu.

Teismas, nagrinėdamas skundą, sutiko su prokuratūros argumentais, kad „demokratinėje valstybėje ir Vakarų demokratijos tradicijomis grindžiamoje visuomenėje literatūros kūriniuose autoriaus fantazijai ir jo naudojamoms meninės išraiškos priemonėms suteikta didelė erdvė, o literatūros kūrinio autorius turi teisę reikšti savo nuomonę visais, net ypač jautriais klausimais“.

„(...) rašytojų baudžiamasis persekiojimas už jų literatūros kūrinius, net jeigu šiuose literatūros kūriniuose esantys tekstai ir idėjos, tikrų istorinių ar išgalvotų asmenų ir jų veiksmų aprašymas bei jų vertinimas šokiruoja, trikdo ir erzina tam tikrą visuomenės dalį, yra ne demokratinių, o totalitarinių valstybių bruožas ir neatitinka baudžiamosios teisės kaip ultima ratio – kraštutinės, galutinės reagavimo priemonės paskirties. Todėl baudžiamasis persekiojimas būtų neadekvati valstybės reakcija į literatūros kūrinį, menininko kūrybą ir saviraiškos laisvę“, – teismo argumentus cituoja prokuratūra savo pranešime.

Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad knygos autorius sumenkino ar menkina Lietuvai itin svarbią partizaninio pasipriešinimo idėją.

Nutartyje akcentuota, kad siekis persekioti grožinės literatūros autorių už jo kūrybą prieštarautų su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo dalyvių laisvos Lietuvos idėjai.

Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties visuomeninės tarybos, Vilniaus Sąjūdžio, kitų visuomeninių organizacijų atstovai prašė pradėti ikiteisminį tyrimą rašytojui M. Ivaškevičiui dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo ir dėl mirusiojo atminimo paniekinimo.

Anot jų, šias nusikalstamas veikas M. Ivaškevičius padarė romane „Žali“ vertindamas Lietuvos pasipriešinimo okupacijai partizaninę kovą, pagrindinį jos vadovą generolą Joną Žemaitį ir kitus partizanus.

Kovo pradžioje prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą galimo dėl M. Ivaškevičiaus terorizavimo, neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo ir atskleidimo.