Po trečiadienį Vilniaus apylinkės teismo priimto sprendimo tai jau antroji Wardyn (Vardyn) šeimos pergalė teisme dėl pavardžių rašybos. Balandį priimtas analogiškas sprendimas dėl kito Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič – Vardyn ir jos vyro Lenkijos piliečio Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) vaiko.

Kaip BNS nurodė Europos žmogaus teisių fondo vadovė, advokato padėjėja Evelina Baliko, atstovaujanti asmenims bylose dėl originalios asmenvardžių rašybos, nors pirmasis vaikas jau gavo gimimo liudijimą su originalia pavarde, Vilniaus migracijos valdyba jam atsisakė išduoti pasą su pavarde „Wardyn“. Dėl to šeima šią savaitę taip pat ketina kreiptis į teismą.

Per pastaruosius metus į teismus dėl originalios asmenvardžių rašybos santuokos, gimimo liudijimuose kreipėsi keletas šeimų, iki šiol visi teismų sprendimai buvo palankūs šeimoms. Sprendimai dėl pavardžių rašybos pasuose ir asmens tapatybės kortelėse kol kas nėra priimti.

E.Baliko teigia, kad dauguma originalių pavardžių rašybos teismuose siekiančių asmenų yra ne kitų tautybių atstovai, o su užsienio piliečiais susituokusios lietuvės.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo lotyniškais rašmenimis dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Europos žmogaus teisių fondas buvo gavęs Seimo sekretoriato patikinimą, kad pavardžių rašyba parlamente vėl bus svarstoma gegužę, tačiau šis klausimas į Seimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas.