Naujovės – nepasiruošus

Kad nauja vaikų maitinimo tvarka daug tėvų nepatenkinti, nes vaikai to maisto nevalgo, ypač dažnai girdi Lietuvos tėvų forumo atstovai.

"Turime didelę prabangą mokyklose – šiltą maistą. Maistas sveikesnis nei anksčiau, bet vaikai nenori jo valgyti, nes jis neskanus ar nepatrauklus, – "Vilniaus dienai" teigė Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas. – Vaikams sunku suprasti, kodėl kotletai su burokėliais ir raudoni arba bulvių košė su brokoliais ir žalia. Negali būti tokie dalykai į vaikų valgiaraštį įvesti staiga, vaikus reikia prie to palaipsniui pripratinti. O dėl maisto skonio, tai net ir kai kurie suaugusieji, dirbantys ugdymo įstaigose, sako, kad jis neskanus, nes tiesiog druskos yra mažai."

Tėvų atstovo žiniomis, kai kurios įstaigos randa būdų išspręsti problemą – kadangi nustatyti druskos kiekiai yra rekomendaciniai, druskos jos sumažina, tačiau ne tiek, kad maistas taptų prėskas, neskanus ar visiškai nevalgomas. Kiti geri pavyzdžiai – vaikams sudaroma galimybė įsidėti ir valgyti tai, ką ir kiek patys nori, skatinama lėto valgymo kultūra, kai vaikams suteikiama pakankamai laiko pavalgyti.

Ilgoji pertrauka

Pastaroji tvarka, K.Mikolajūno manymu, būtų priimtiniausia, link to ir reikėtų eiti. Tačiau, pavyzdžiui, Vilniuje ar kituose didžiuosiuose miestuose tai sunkiai įgyvendinama, nes jei vidutinėje mokykloje mokosi 600–700 vaikų, per 15–20 min. pertrauką visi jie pavalgyti nespės. Nerealu tai net padalijus vaikus į tris srautus. Tačiau ir vėl yra gerų pavyzdžių – kai kurios mokyklos pasidaro 30 ar 45 min. pietų pertrauką. Vis dėlto dauguma mokyklų laikosi nusistovėjusių standartų.

Butauto Barausko nuotr.

"Blogiausia, kai siekiant įpratinti vaikus sveikai maitintis, kartais nueinama iki kraštutinumų – kad jie per pertraukas neišeitų ir nenusipirktų maisto kioskeliuose ar parduotuvėse, užrakinamos mokyklos durys. Tada man kyla klausimas – ar mes, suaugusieji, apskritai suprantame, ką darome? Užuot jie per pertrauką išėję į orą, pajudėję, mes įkaliname savo vaikus. Kitas dalykas – jeigu tas maistas vaikui netinka ir jis turi savo kelis centus, kodėl draudžiame jam nusipirkti tai, ko jis nori, laikome alkanus ir dar uždarytus mokykloje? Ar tikrai taip norime auginti savo vaikus?" – svarstė Tėvų forumo atstovas.

Kitas dalykas – jeigu tas maistas vaikui netinka ir jis turi savo kelis centus, kodėl draudžiame jam nusipirkti tai, ko jis nori, laikome alkanus ir dar uždarytus mokykloje?

Anot jo, politikai lengvai priima sprendimus, o juos įgyvendinti tenka kitiems, ir dažnai tai nėra taip jau paprasta. Štai ir šiuo atveju – iš pradžių įsigaliojo nauja tvarka, o tada susiruošė apmokyti virėjus, kaip gaminti tą maistą vaikams. Jei iš pradžių būtų apmokę, suteikę bent porą metų prie naujos tvarkos visiems priprasti, nebūtų tokio streso ir irzulio.

Mediko komentaras

"Norai yra geri – keisti valgiaraštį, kad vaikams būtų tiekiamas kuo sveikesnis maistas. Bet problema, kad vaikams tai nėra skanu, tad galbūt galima būtų tuos patiekalus, kurie yra sveiki, skanesnius paruošti, – sakė Lietuvos pediatrų draugijos prezidentas, vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas. – Mitybos specialistai, kurie žiūri, kad tame maiste būtų pakankamai kalorijų, baltymų, riebalų, vitaminų, ir virtuvės šefai, kuriems tai galbūt nelabai svarbu, bet svarbu patiekti maistą skanų, išvaizdų, turėtų susijungti ir padaryti bendrą kūrinį. Dabar gi kiekvienas siekia savo.

Puikiai žinome – vaikai morkų nemėgsta, bet jei iš tos pačios morkos išdrožinėsi lėktuvėlį, jie ją suvalgys. Čia elementarus dalykas – pakeitęs formą ar skonį gali pasiekti, kad vaikai tai valgytų. Nuo suaugusiųjų priklauso, kaip sugebama vaikams tą sveiką maistą pateikti."

Anot Lietuvos pediatrų vadovo, skonis turi didelę reikšmę, kai tu esi sotus ar pusalkanis. Vaikai į darželį ar mokyklą neateina alkani, tad nevalgo to, kas jiems nepatrauklu, nes žino, kad grįš namo ir pavalgys to, ko norės. Čia esą yra ir tėvų problema – kuo jie maitina vaikus namuose. Jei vaikai ten kemša bandeles ar gruzdintas bulvytes, o tėvai atėję į mokyklą kelia triukšmą, kuo jūs čia vaikus maitinate, kad jie per dieną nieko nevalgo, tai kyla klausimas – kas kaltas, kad vaikas to sveiko maisto mokykloje nevalgo.

"Kad reikia kažką daryti siekiant, kad vaikai maitintųsi sveikiau – faktas, o tai, jog vaikai nevalgo – problema, – "Vilniaus dienai" sakė dr. V.Urbonas. – Manau, reikėtų kažkam eiti į darželius, mokyklas, žiūrėti, koks maistas vaikams tiekiamas, ir galvoti, kodėl jie to nevalgo. Jei vaikas nevalgo daržovių, gal neatsisako mėsos. Vaikai yra labai išrankūs ir tai yra visiškai normalu."

Gydytojas dar priminė, kad Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų. Anot jo, dar neturėtume pamiršti kito svarbaus dalyko: jeigu norime, kad vaikai būtų sveiki, be sveikos mitybos, jiems būtinas ir fizinis aktyvumas.

Tėvai patys kalti

Naujo maisto vaikams idėjos autoriai tikina, kad viskas gerai, o besiskundžiantieji kalti, kad neskaito Sveikatos apsaugos ministerijos instrukcijų.

"Bangos keliamos, tačiau tarp besipiktinančiųjų neteko sutikti nė vieno, kuris yra skaitęs naująjį Vaikų maitinimo tvarkos aprašą, – "Vilniaus dieną" įtikinėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas dr. Almantas Kranauskas. – Ką reiškia – vaikai nevalgo? Klausėme virėjų, klausėme ugdymo įstaigų – nieko panašaus. Valgyklų darbuotojos sako jokio pokyčio nepastebėjusios, kad daugiau ar mažiau valgytų."

Anot A.Kranausko, nėra šių metų valgiaraščiuose jokių radikalių permainų – tėra kosmetiniai patikslinimai, kurių kiekvienais metais būna. Jau 8 metus ta tvarka egzistuoja ir kiekvienais metais ji po truputį tobulinama – pagal tėvų, mitybos specialistų, savivaldybių pastabas, atsižvelgiant į mokslo naujienas. Bet tie patikslinimai yra labai nedideli ir švelnūs.

"Kur kas didesnė problema, kad tėvų suvokimas apie mitybą – tragiškas. Tai yra karta, kuri gimė jau nepriklausomybės metais ir išaugo maitindamiesi dešrelėmis, traškučiais. Jie nesuvokia, kad maistas gali būti visai kitoks. Man tiesiog labai gaila tų vaikų, kurie turi tokius tėvus", – sakė ministerijos atstovas.

Kur kas didesnė problema, kad tėvų suvokimas apie mitybą – tragiškas. Tai yra karta, kuri gimė jau nepriklausomybės metais ir išaugo maitindamiesi dešrelėmis, traškučiais.

Jo teigimu, lietuviai nelabai mėgsta naujoves, tačiau negalima visą gyvenimą maitintis vien cepelinais ir kugeliais. Suprantama, kitokie patiekalai vaikams gali būti neįprasti, jeigu namie juos maitina vien pieniškomis dešrelėmis ir keptomis bulvėmis, tačiau vaikai greitai prie naujovių pripranta.

"Kad neprasidėtų chaosas, bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija artimiausiu metu bus parengti pavyzdiniai valgiaraščiai, kuriuos visos įstaigos galės naudoti nemokamai", – sakė ministerijos atstovas.

Be to, planuojama "perauklėti" ir tuos vaikus, kurie per pertraukas bėga į artimiausią parduotuvę ar kioską ir už tėvų maistui duotus pinigus perka nesveikų produktų. Auklėjimo priemonė bus "elektroninė piniginė", tėvai perves į specialią sąskaitą maistpinigius ir vaikas tuos pinigus galės naudoti tik maitinimuisi mokykloje.

Šiuo metu tokią naujovę jau taiko apie 150 šalies mokyklų. Ji gali būti susieta su mokinio pažymėjimu, vilniečio kortele, apyranke, pakabuku arba kt. daiktu, turinčiu lustą. Tėvai gali matyti, ką vaikas valgė, kiek tai kainavo. Apskaita skaidri, patogi ir nemokamam maitinimui, mažina vaikų socialinę atskirtį.

Galima pagaminti skaniai

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė, Vilniaus "Žemynos" gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė "Vilniaus dienai" teigė, jog jos vadovaujama gimnazija nuo šių mokslo metų pradžios turi naują maisto tiekėją, laimėjusį viešąjį pirkimą, ir juo labai patenkinti. Už 2,5 euro valgykloje galima suvalgyti sočius, skanius pietus, gaminamus pagal visus dabar galiojančius reikalavimus.

"Manau, daugiausia priklauso nuo to, kas tą maistą gamina. Galima jį pagaminti sveiką ir skanų. Mūsų tiekėjas sako: reikia sudėti tuos ingredientus, kurie yra technologiškai aprašyti – nurodytos kokybės, nurodyto riebumo, nurodytos koncentracijos, ir gausite normalų rezultatą. Aš ir pati pastebiu, kad druskos patiekaluose yra mažiau, nes mėgstu valgyti sūriai. Bet tai tiesiog įpročio reikalas – valgai ir pripranti, – sakė gimnazijos vadovė. – Kai pirkome maitinimo paslaugą, dar prieš pasirašant sutartį, sakiau: viskas priklausys tik nuo jūsų – jeigu skaniai maitinsite, klientūrą turėsite. Jei ne – gimnazijoje mokosi dideli vaikai, jie maistą moka užsisakyti ir internetu, ir į parduotuvę gali nueiti. Vis dėlto dabar pastebime, kad nėra daug tų vaikštančių."

Respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos "Sveikatos želmenėliai" prezidentė Danutė Jakučiūnienė "Vilniaus dieną" taip pat tikino, kad vaikų tėvai triukšmą dėl darželiuose "nevalgomo" maisto sukėlė visiškai nepagrįstai.

"Mamos nukrypsta radikaliai į vieną pusę, kad neskanu, negerai, kai kurie darželiai imasi radikalių permainų per vieną dieną – išima druską, cukrų, kas taip pat nėra gerai, nes reikia viską palaipsniui daryti, Visur proto reikia, pasižiūrint, paderinant, ką vaikai valgo, ko nevalgo. Daug kas priklauso ir nuo darbuotojų požiūrio, jų geranoriškumo ir protingo elgesio. Esu tikra – galime vaikus pripratinti maitintis sveikai, ir yra darželių, kurie ir sėkmingai keičia vaikų maitinimą į sveikesnį, ir prisiderina prie vaikų, ką jie mėgsta ir ko nemėgsta", – pažymėjo D.Jakučiūnienė.