Taip tikimasi atkurti visuomenės pasitikėjimą privataus kapitalo finansuojamais projektais. 2019 metais pradėsiančios veikti jėgainės statybas finansuoja didžiausios Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ valdomas infrastruktūros fondas „BaltCap Infrastructure Fund“.

Netoli Gariūnų statoma biokuro jėgainė pagamins beveik dešimtadalį sostinei reikalingos šilumos energijos ir leis sumažinti šilumos kainą mieste. Siekiant maksimalaus skaidrumo, katilinės statybas finansuojančio „BaltCap“ infrastruktūros fondo iniciatyva statybos darbai bus nuolat filmuojami ir tiesiogiai transliuojami internete, adresu www.forestenergy.lt.

„Steigdami infrastruktūros fondą jau žinojome, kad visuomenė įtariai vertina privataus kapitalo finansuojamus infrastruktūros plėtros projektus, nes manoma, kad tokie projektai yra uždari, neskaidrūs. Tikime, kad požiūrį galima pakeisti, o skaidrumas ir atviras dialogas su visuomene bei infrastruktūros naudotojais gali prisidėti atkuriant miesto gyventojų pasitikėjimą. Pasitikėjimas galėtų padėti sumažinti esamą infrastruktūros projektų finansavimo stygių Baltijos šalyse bei didinant regiono ekonominį konkurencingumą“, - sako „BaltCap“ infrastruktūros fondo valdytojas Šarūnas Stepukonis.

Nauja jėgainė pakeis sostinės šilumos ūkio pusiausvyrą - elektrinei pradėjus veikti, daugiau nei pusė Vilniaus poreikiams gaminamos šilumos energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Statoma biokuro katilinė šilumos gamybai naudos du 19,5 MW nominalios galios vandens šildymo katilus bei du 4,75 MW galios kondensacinius dūmų šilumokaičius. Tai bus draugiška aplinkai katilinė, nes jėgainės išmetamųjų dujų valymui bus naudojamas multicikloninis įtaisas, o efektyvų kietųjų dalelių šalinimą užtikrins elektrostatinis filtras.

Biokuro jėgainės statybas Vilniuje vykdo bendrovė „Axis Technologies“. Bendra „BaltCap“ infrastruktūros fondo finansuojamo biokuro katilinės projekto Vilniuje vertė siekia 16 milijonų eurų.

„Beje, mūsų projektas buvo pristatytas Jungtinių Tautų klimato kaitos kasmetinėje konferencijoje COP23 kaip privataus kapitalo finansuojamos infrastruktūros, mažinančios klimato kaitą, pavyzdys. Konferencijoje gimė iniciatyva savanoriškai teikti informaciją apie klimato kaitos mažinimo veiksnius, mūsų fondas taip pat šiame projekte dalyvauja“, - pridūrė Š.Stepukonis.

Didžiausia Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ 100 milijonų eurų dydžio fondą „BaltCap Infrastructure Fund“ įsteigė šių metų liepą. Šis fondas investuos į transporto, energetikos ir kitos infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Į 20 metų trukmės fondą investavo didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, gyvybės draudimo bendrovė bei kiti instituciniai investuotojai. Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų fondų investicijos į BInF sudaro 60 proc. visų investicijų - tai yra didžiausia vietinių pensijų fondų investicija į vieną fondą per visą Baltijos šalių pensijų fondų istoriją. Ketvirtadalį fondo dydžio - 20 mln. eurų - sudaro Europos investicijų banko investicija, kurią garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) - pagrindinis Investicijų Europai plano (žinomo, kaip Junkerio planas) elementas.