Matavimai išgąsdino

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas vien pernai gavo 138 skundus dėl triukšmo. Skirtingų šaltinių sukeliamas triukšmas sostinės senamiesčio bendruomenei ypač aktuali problema – čia fiksuoti 22 tokie skundai. Dažniausiai skundžiamasi dėl triukšmo Vilniaus, Labdarių, Liejyklos, Islandijos ir Savičiaus gatvėse.

NVSC Vilniaus departamento specialistai nustatė, kad triukšmas ten kyla dėl restoranų, barų, klubų veiklos. Išskiriamos trys pagrindinės su triukšmu susijusios sritys: triukšmas barų, restoranų ir kitų pasilinksminimo vietų vidaus patalpose, lankytojų sukeliamas triukšmas kavinių prieigose ir transportas, kurį pritraukia pasilinksminimo vietos ir jų lankytojai.

NVSC Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikta serija triukšmo matavimų Vilniaus senamiestyje nakties metu parodė, kad, sostinės barams, kavinėms ir naktiniams klubams savaitgaliais dirbant iki paryčių, kai kuriose Vilniaus senamiesčio gatvėse fiksuojamas intensyvaus eismo automagistralei prilygstantis triukšmo lygis. Vilniaus senamiestyje triukšmas net iki 16 dB viršijo higienos normoje nustatytas ribines vertes, o tai prilygsta šalia atvertų langų nesibaigiančiam sunkvežimių judėjimui.

Triukšmo matavimai buvo atlikti 2018 m. lapkritį, naktimis iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus ir Islandijos gatvėse, kai veikė visos populiarios pasilinksminimo vietos, ir naktimis iš sekmadienio į pirmadienį, kai jos neveikė.

Nustatyta, kad sekmadienio naktimis nuo 4 iki 5 val., kai barai ir klubai uždaryti, triukšmas buvo gerokai žemesnis už leistinas normas ir siekė 43–51 dB. Tačiau penktadienio naktimis tokiu pat metu triukšmas kur kas viršijo nustatytas normas – ekvivalentinio triukšmo lygis penktadienio naktį buvo 61–71 dB, tai įvardijama kaip labai didelis triukšmas. Higienos normos leistinas dydis lauke nakties metu yra 55 dB.

NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Astos Razmienės teigimu, norint išvengti tokios situacijos, barai turėtų geriau izoliuoti patalpas, kad triukšmas nesklistų į pastatus ar aplinką. Bet triukšmui valdyti laisvalaikio vietų prieigose ir ypač transporto sukeliamam triukšmui reikalingas kompleksiškas, visų suinteresuotų ir atsakingų pusių įsitraukimas. Tad NVSC specialistai siūlo remtis užsienio šalių geraisiais pavyzdžiais, kur didmiesčių senamiesčiuose įsikūrusios barų gatvės susitvarko su triukšmo problema tam tikslui numatytomis efektyviomis priemonėmis. Pavyzdžiui, leidžiami tik elektra varomi taksi automobiliai, specialiai numatytos įlaipinimo ir išlaipinimo vietos, įvedamos nuolatinės triukšmo stebėjimo sistemos ir kita.

Situacija prastėja

2018 m. savivaldybė Islandijos g. įvykdė eismo organizavimo pakeitimų – atsirado suoliukų, vietų dviračiams prirakinti, prekėms iškrauti, automobiliai gali važiuoti tik viena eismo juosta.

"Islandijos gatvėje situacijos tai nepagerino, transporto triukšmas nepakito, o laisvalaikio vietų lankytojų keliamas triukšmas net padidėjo. Toks triukšmas savaitgalio naktimis yra nepakenčiamas", – teigė Vilniaus senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentė Asta Baškauskaitė.

Anot jos, Savičiaus gatvėje, kuri šiemet buvo atiduota pėstiesiems, o tiksliau – barams, bėdos ypač paaštrėjo, ir ne dėl gyventojų kaltės, o dėl pačios savivaldybės kažkokių "išmislų".

Gyventi senamiestyje tapo košmaras, kai mero prioritetas yra "naktinės ekonomikos" skatinimas, o ne gyventojų gerovė.

Bendruomenės atstovė piktinosi, kad savivaldybė visiškai ignoruoja gyventojų ir seniūnaičių prašymus trumpinti barų darbo laiką ir senamiesčio gatvės tampa "triukšmingu baru" po atviru dangumi.

"Barams savivaldybė suteikia žalią šviesą veikti ir triukšmauti iki vėlumos – atimant iš gyventojų miegą ir ramybę. Gyventi senamiestyje tapo košmaras, kai mero prioritetas yra "naktinės ekonomikos" skatinimas, o ne gyventojų gerovė", – teigė A.Baškauskaitė, jau ne vienerius metus kovojanti už žmonių teisę ramiai gyventi Vilniaus senamiestyje.

"Kai atsikrausčiau gyventi į Lietuvą, apsigyvenau senamiestyje, ir jau gyvenu ten 25 metus. Stebiu, kas vyksta, ir tie naktiniai barai yra aktuali problema tiems, kurie čia gyvena. Įsivaizduokite, kiek žmonių susirenka gatvėse. Visi jie triukšmauja ir rūko po langais, o senamiestyje žmonės neturi galimybių kitaip vėdintis savo patalpų, tik atidarant langus. Su bendruomenės atstovais ne kartą buvome savivaldybėje, bandėme kalbėti dėl tų visų problemų. Tačiau vietoje to, kad būtų, kaip mes prašėme, sutrumpintas barų darbo laikas, savivaldybė pasityčiodama tą laiką pailgino", – sakė senamiesčio bendruomenės atstovė.

Ką gina savivaldybė?

Nuomonė, kad pirkdamas butą senamiestyje turėjai žinoti, jog bus triukšmas, A.Baškauskaitės manymu, – nesubrendusių asmenų mąstysena. Ji siūlė prisiminti, kaip atrodė Vilniaus ar Islandijos gatvė prieš 25 metus, kokie verslai buvo tose gatvėse, ir palyginti su tuo, kas dabar ten yra. Ar žmonės, pirkdami butus, galėjo tai numatyti? Tikrai ne. Tačiau nemažai žmonių jau buvo priversti parduoti butus, išsikraustyti arba savo butus išnuomoti. Nors tai neviešinami dalykai, teko girdėti, kai kurie butai tapo vos ne viešnamiai, nes tai labai patogu ten įsikūrusiems barams – klientams tereikia žinoti, į ką bare kreiptis, ir jiems parūpinama tiek merginų, tiek visokių kitų dalykų.

"Ten klesti ir merginų verslas, ir narkotikų verslas, ir dar kas tik nori, – sakė A.Baškauskaitė. – Savivaldybė tą "naktinę ekonomiką" labai palaiko. Kodėl taip yra? Kyla įtarimų, kad tiems, kurie priima barams palankius sprendimus, galbūt iš viso to verslo kažkas "nubyra".

Senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentei įdomu, kodėl savivaldybės komitetuose, kuriuose svarstomi klausimai dėl leidimų prekiauti alkoholiu išdavimo ir sprendžiama dėl darbo laiko, visuomet sėdi Barų ir kavinių asociacijos atstovas, nors tuose komitetuose nėra bendruomenės atstovų.

Šią vasarą senamiesčio bendruomenės atstovų svarstyti pateiktas jiems aktualus klausimas buvo įtrauktas į tarybos darbotvarkę, tačiau kai pamatė, kad balsavimas gali vykti ne taip, kaip jie nori, o taip, kaip gyventojams geriau, klausimas buvo paprasčiausiai iš darbotvarkės išbrauktas.

Kitur – griežčiau

"Kažkodėl tie barų žmonės visad sako, kad kitose šalyse barams viskas leidžiama, bet aš turiu surinkusi gausybę informacijos apie tai, kad taip nėra. Ten yra taisyklės, ir jų laikomasi. Pas mus baudos yra juokingos. Tad elgiasi, kaip nori, daro, ką nori, kaimynai nesvarbūs, susimoki kažkokią juokingą baudą ir "varai" toliau. Nežinau, kokia savivaldybės pozicija dėl tų baudų didinimo, bet faktas, kad jie visą tą barų verslą palaiko. Tik štai klausimas, iš kur ta motyvacija atsiranda", – sakė A.Baškauskaitė.

Jos teigimu, nors yra buvę nuomonių, kad gal kažkur barui vieta ir netinkama, bendruomenė nekovoja prieš barus iš esmės. Dažniausiai prašoma, kad būtų atsižvelgta į tai, kokia yra gyventojų situacija. Savivaldybės atstovai dalyvauja susitikimuose su bendruomene, girdi, ką žmonės sako, bet nepanašu, kad jiems tai rūpėtų. Leidimai prekiauti alkoholiu dažniausiai išduodami neribojant laiko, licencijos kainuoja nedaug, didelių smegenų pilstyti alkoholį nereikia, o šalia gyvenantiems žmonėms gyvenimo nebėra. Tačiau juk ne tik verslas turi teisių – žmonės taip pat turi teisę savo namuose išsimiegoti, nekvėpuoti dūmais, ramiai gyventi. Kažkas negerai, jei bendruomenė turi nuolat savivaldybės klerkams tai priminti.

Liberalizmas – ne į naudą

Jau ne pirmą kadenciją Vilniaus miesto taryboje dirbančios Rasos Baškienės teigimu, nors senamiesčio gyventojai nuolat skundžiasi dėl naktimis veikiančių barų, savivaldybės administracija šioje srityje yra labai neveikli, viešosios tvarkos skyrius – visiškai neveiklus, ir galima tik spėlioti, dėl ko taip yra.

"Žmonės skundžiasi, nepatenkinti, o jie nereaguoja. Kodėl? Ar čia yra tam tikras suinteresuotumas? Tą klausimą esu kėlusi, – sakė R.Baškienė. – Man keista, bet dabartinės savivaldybės administracijos – mero, jo paskirto administracijos direktoriaus – yra tokios nuostatos. Aš klausiau mero, kokia jo vizija, kaip turėtų būti Vilniuje visos šios problemos sprendžiamos. Jis teigė, kad Vilnius turi būti patrauklus miestas verslui, jaunimui. Tiesa, jis prisimena, kad ir gyventojai yra."

R.Baškienė yra savivaldybėje sudarytos Naktinės ekonomikos komisijos narė ir teigia planuojanti kovoti už gyventojų teises į naktinį poilsį ir ramią aplinką ir kad jiems niekas neaiškintų, jog norintieji ramybės turi važiuoti gyventi į užmiestį.

Anot tarybos narės, suprantama, kad verslas neišsikels iš senamiesčio. Tačiau nuo 2011 m. kalbama apie tai, kad reikėtų miestą suskirstyti į zonas, kad ir verslui būtų aiškios taisyklės, ir visiems. Būtų nustatyta, kad tam tikroje zonoje galima iki 6 valandos ryto siautėti, nes ten niekam netrukdai, o kurioje nors kitoje zonoje leidžiama tik iki 22 ar 24 valandos triukšmauti. Tačiau iki šiol pasiūlymai taip ir liko "ore", po to pasikeitė valdžia, atėjo liberalai.

"Kai kuriems žmonėms tas liberalizmas reiškia – man yra gerai, o į kitus žmones, jų skundus, poreikius kojos gali būti valomos, – sakė tarybos narė. – Aš manau, jeigu yra pažeidžiami teisės aktai, jeigu žmonės negali miegoti naktį, savivaldybė turi imtis priemonių. Visose išsivysčiusiose šalyse yra tam tikra tvarka, ir jos laikomasi. O pas mus verslas yra aukščiau visko. Ir kol kas matau vienintelę prošvaistę – tik bendruomenė gali tam pasipriešinti. Ne kartą esu sakiusi – eikite į teismus. Juk esame teisinė valstybė – jei savivaldybė nesilaiko įstatymų, situaciją reikia spręsti teismuose. Jeigu į jus ciniškai valosi kojas, tai ką daugiau daryti?"

Ekonomiškai naudinga

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovai akcentuoja, kad miestas yra gyvas organizmas, kuriame būtina suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus, o savivaldybė nuolat palaiko dialogą su visomis gyventojų grupėmis.

Prieš kurį laiką atlikta naktinės ekonomikos studija parodė, jog Vilniaus naktinė ekonomika sugeneruoja 659 mln. eurų apyvartą kasmet. Naktinėje ekonomikoje užimta apie 20 tūkst. vilniečių, ir šis skaičius per pastaruosius 10 metų išaugo kone trečdaliu. Tad daliai vilniečių aktyvus senamiesčio gyvenimas – pragyvenimo šaltinis ir naujos darbo vietos. Todėl vienareikšmiškai šios situacijos savivaldybė vertinti nenorėtų.

Yra ir įrankių, kurie skirti tramdyti piktybinius Triukšmo valdymo įstatymo pažeidėjus: tai yra nemažos piniginės baudos, kurios siekia iki 600 eurų. Savivaldybės valioje taip pat ir galimybė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais, dėl kurios išsilaiko barai ir naktiniai klubai, laiką. Visiškai piktybiniams viešosios tvarkos nesilaikantiems juridiniams asmenims gali būti atimta alkoholio prekybos licencija – dėl šio klausimo kolegialiai sprendžia miesto taryba. Bet kuriuo atveju savivaldybė visuomet stengiasi suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus, rasti abiem pusėms priimtiną kompromisą, o ne tiesiog drausti ir bausti.

Didins baudas

"Projektas nepatiks daliai liberalų, bet laisvė, mano nuomone, turi turėti ribas", – teigė Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas, pateikęs Seimui siūlymą dvigubinti baudas už triukšmo taršos pažeidimus. Politikas neslėpė, kad yra nusitaikęs ypač į naktinius barus ir klubus, kurie pažeidžia gyventojų teisę į sveiką gyvenseną, ramybę ir miegą. Gyventojai, jo įsitikinimu, yra bejėgiai kovoti su tokiu verslu, jie yra priversti nemiegoti, gerti migdomuosius. Gyventojų skundų svarstymas dažnai yra numarinamas savivaldybėse, o baudos už tvarkos pažeidimus yra neadekvačiai mažos.

Mykolas Majauskas, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Seimas M.Majausko pateiktoms Administracinių nusižengimų kodekso ir Triukšmo valdymo įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė. Lapkričio 28 d. Seimas po svarstymo komitetuose vėl planuoja įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.

M.Majauskas siūlo nustatyti, kad savivaldybių tarybos turėtų privalomai viešai svarstyti pakartotinių triukšmo viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą. Pagal jo siūlomą Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektą, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą būtų numatyta bauda nuo 100 iki 600 eurų (šiuo metu yra nuo 50 iki 300 eurų). Už tokį pažeidimą, padarytą pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 iki 1 000 eurų (šiuo metu yra nuo 280 iki 600 eurų). Už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą būtų numatyta bauda nuo 150 iki 600 eurų (šiuo metu yra nuo 80 iki 300 eurų). Už tokį administracinį nusižengimą, kuris padarytas pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 iki 1 000 eurų (šiuo metu baudžiama nuo 300 iki 600 eurų).

Šiuo metu tik kai kurių Lietuvos savivaldybių patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės numato priemones, skirtas drausminti pakartotinai ar piktybiškai jų nesilaikančius asmenis, tačiau ūkinės veiklos ribojimo svarstymas apibrėžiamas tik kaip galimybė, o ne būtinybė. Kitose savivaldybėse toks mechanizmas nėra numatomas ar apibrėžtas apskritai. Toks skirtingas reguliavimas savivaldybės institucijas padaro neįgalias imtis griežtesnių sankcijų, o abejingoms savivaldybėms leidžia sąmoningai ignoruoti nuolatinius triukšmo taisyklių pažeidimus.

M.Majausko teigimu, dabar galiojančio reguliavimo neveiksmingumą įrodo tai, kad nuo 2017 m. atvejų, susijusių su Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo taršos kontrolę, nevykdymu ar pažeidimu, skaičius Lietuvoje išaugo nuo 131 iki 170, o konkrečiai su savivaldybių patvirtintų triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidimu susijusių atvejų skaičius – nuo 28 iki 46.

Siūlo kalbėtis

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka siūlymą didinti baudas pavadino kvailu. Jo manymu, ne bausti reikia, o dialogo būdu spręsti problemas.

"Mes dirbame savo darbą, ir jeigu kažkas kažkur netyčia įvyksta, susimokame baudas. Jeigu kažkas piktybiškai nesilaiko tvarkos, gauna jau dabar tas baudas pakankamai dideles, dar yra ir kitų priemonių – net gali prarasti licencijas. Tad tas M.Majausko siūlymas – tik politikavimas prieš rinkimus", – sakė barų atstovas.

Reikia visiems kartu gyventi ir dialogo keliu viską galima išspręsti – reikia tik noro ir nebūti užsispyrusiam.

Užsiminus apie tai, kad gyventojai skundžiasi negalintys susitarti su barų savininkais, R.Pranka tikino, jog barai stengiasi tvarkytis, nes jiems svarbu išsaugoti savo verslą, o gyventojai nori visiškai uždaryti barus arba leisti jiems dirbti iki 10 valandos vakaro. Čia ir yra konfliktas.

"Visame vakarų pasaulyje barai yra ir centre, ir ne centre. Jeigu iš centro išboginsime barus, kas liks iš turizmo mieste? Nieko, – sakė verslininkas. – Žmonės turi suprasti, kad naktinė ekonomika yra viena iš pagrindinių miesto gyvavimo dalių – naktiniai barai, naktiniai klubai, restoranai ir panašiai. Jų mokesčiai sudaro labai didelę dalį miesto biudžeto ir tokiuose miestuose kaip Amsterdamas, Londonas ši sritis biudžeto finansuojama, nes tai yra labai svarbu. O pas mus tai vis dar nesuprantama, vertinama, kaip kažkoks blogis, kur vien girtuokliai ir antžmogiai. Labai keista, kad šitaip yra."

R.Pranka tikino, kad barams ne tas pats, ką galvoja žmonės. Juk jie yra investavę pinigus, turi savo planus, perspektyvas, nusimatę ateitį, pelnus ir pan. Daryti kokias nors nesąmones, nusižengti įstatymams jiems neapsimoka. Vienas kitas gal piktybiškai tai daro. Kiti laikosi įstatymų, ieško būdų, kaip spręsti su triukšmu, rūkymu lauke susijusias problemas.

"Čia yra svarbiausia – barų savininkai turi suvokti, kad dirba tarp gyventojų, o gyventojai turi suvokti, kad gyvena centre, kur yra naktinio pasilinksminimo vietos. Ir kažkokiu būdu reikia rasti tam tikrą kompromisą, kurį pavyksta rasti visame pasaulyje. O tas radikalumas – barus uždaryti ir visus kažkur iškelti – ne sprendimo būdas. Reikia visiems kartu gyventi ir dialogo keliu viską galima išspręsti – reikia tik noro ir nebūti užsispyrusiam", – sakė Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas.