„Mūsų misija ir tikslas – ugdyti žmones, kurie įgyja geriausią socialinių mokslų išsilavinimą Lietuvoje ir analitinius įgūdžius, kurių reikia tam, kad ir ateityje galėtų toliau mokytis, nesvarbu, ką darytų ir kokioje srityje dirbtų. Mano nuomone, toks instituto vaidmuo geriausiai atliepia ir visos visuomenės poreikius“, – teigia 1992 metais įkurto TSPMI direktorius. Skaičiuojama, kad institutą sudaro apie 60 tyrėjų, 600 studentų ir apie 3300 studijas baigusių alumnų.

– Pone R. Vilpišauskai, TSPMI gyvuoja ketvirtį amžiaus. Koks buvo ir kokiu tapo institutas per 25-erius gyvavimo metus?

– Manau, kad pirmaisiais metais labiausiai orientuotasi į diplomatų ugdymą. Būtent užsienio politikos, tarptautinių santykių studijos buvo labiausiai akcentuojamos. Tuo metu studijavo ir dalis jau dirbusiųjų Užsienio reikalų ministerijoje (URM), kiti ten dirbti pradėjo vėliau, baigę studijas. Sakyčiau, tuo metu pagrindinis akcentas buvo diplomatinės tarnybos darbuotojų ugdymas, o per 25 metus ta tikslinė grupė gana smarkiai išsiplėtė.

Dabar institutas siekia daug platesnės misijos. Mes ją apibrėžiame kaip norą ugdyti kuriantį elitą Lietuvai ir pasauliui, o kalbant paprasčiau, būti stipriausiu socialinių mokslų centru, kuris suteikia gerą universitetinį socialinių mokslų išsilavinimą, kurio pagrindas ar jungiančioji ašis – politikos mokslai, tarptautiniai santykiai. Tačiau tuo pačiu suteikiamas ir universitetinis socialinių mokslų išsilavinimas, įskaitant ekonomiką, filosofiją, teisę, sociologiją.

Kitaip tariant, mokslas apie visuomenę ir dažnai politikos mokslai yra susiję su kitomis disciplinomis, todėl mūsų akcentas dabar – toks bendresnis ir orientuotas jau ne tiek į žinių perteikimą, kiek į analitinių įgūdžių, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo ugdymą, gebėjimą veikti. Ne tik žinoti, bet ir veikti.

Dabar institutas siekia daug platesnės misijos. Mes ją apibrėžiame kaip norą ugdyti kuriantį elitą Lietuvai ir pasauliui, o kalbant paprasčiau, būti stipriausiu socialinių mokslų centru, kuris suteikia gerą universitetinį socialinių mokslų išsilavinimą.

– Pirmasis TSPMI vadovas buvo teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Kūris, vėliau institutui vadovavo politologas Raimundas Lopata. Jūs direktoriaus pareigas einate jau antrąją kadenciją. Kokie skirtumai tarp ankstesnių vadovų ir jūsų?

– Kiekvienas vadovas dirbo tam tikru metu, kuriuo buvo aktualūs tam tikri dalykai. E. Kūris labai daug padarė kurdamas institutą ir su dideliu entuziazmu žengė pirmuosius žingsnius, suformavo tą branduolį, kurį toliau plėtojo R. Lopata. Vadovaujant R. Lopatai, buvo aktualūs ne tik studijų ar mokslinių tyrimų klausimai, bet ir paties instituto infrastruktūros plėtros klausimai. Buvo persikelta į Vokiečių g. iš Baltupių, nes ten labai trūko patalpų ir tai ribojo instituto veiklą. Manau, kad R. Lopata padarė didelį darbą, sukurdamas infrastruktūrą. Tuomet institute labai daug dėmesio buvo skiriama praktinei politikai stojant į Europos Sąjungą ir NATO, vykstant kitiems svarbiems pokyčiams Lietuvoje. Buvo labai daug dirbama su sprendimų priėmėjais.

Kai institutui pradėjau vadovauti aš, buvo kitas raidos etapas. Jau buvo infrastruktūrinis pagrindas ir buvo galima labiau susitelkti į mokslinius tyrimus, dėstymo kokybę, dėstymo ir tyrimų veiklų derinimą, ieškoti kiekvienam instituto darbuotojui tinkamo balanso tarp dėstymo, tyrimų, viešo komentavimo ir dar daugiau dėmesio skirti užsienio partneriams.

Manau, kad tai dabar labai svarbi mūsų veiklos dalis – tiek imantis bendrų projektų su kolegomis Vakarų universitetuose, tiek dalyvaujant konferencijose. Gerai išmanydami vykstančias diskusijas geriausiuose socialinių mokslų universitetuose ir centruose mes galime geriau prisidėti prie Lietuvos aktualijų vertinimo ir problemų sprendimo.

– Kiek TSPMI svarbus matomumas viešojoje erdvėje? Pastaruoju metu instituto viešieji ryšiai gana aktyvūs, institutas gerai matomas viešumoje.

– Jis svarbus, bet svarbus visų pirma kaip atspindys to, ką mes darome. Ką mūsų tyrėjai išanalizuoja, kokias įžvalgas gali pasiūlyti ne šiaip pasakydami savo nuomonę, o pagrįsdami ją savo bei kolegų iš užsienio atliktais tyrimais, galėdami palyginti ir kitaip pažiūrėti į Lietuvoje svarstomus dalykus. Taip pat kaip atspindys to, ką mes apskritai darome ne tik mokslinių tyrimų prasme, bet ir organizuodami diskusijas institute, renginius, kurie atitinka mūsų strateginius prioritetus, kryptis. Šia prasme viešas matomumas neabejotinai svarbus.

– Kokie tie prioritetai?

– Pirmiausia, žinoma, susiję su studijomis – aukščiausio lygio bakalauro ir magistro studijos. Taip pat – inovatyvūs mokslo tyrimai, mūsų bendruomenės ryšių palaikymas ir stiprinimas. Čia labai svarbus buvo TSPMI alumnų bendruomenės įkūrimas prieš kiek mažiau nei dvejus metus. Tai labai geras būdas palaikyti ryšį su institutą baigusiais asmenimis. Alumnai mums labai padeda ir prisideda prie mūsų studentų ugdymo, jų karjeros galimybių plėtros.

Kitas svarbus prioritetas – reagavimas į tai, kas vyksta Lietuvoje, savo ekspertizės išnaudojimas dalyvaujant diskusijose dėl Lietuvos visuomenei ar platesniam regionui svarbių klausimų. Tai – rinkimų kampanijos, programų ir rezultatų analizė. Domina ir saugumo situacijos pokyčiai – tai, kas vyksta ES, kitose šalyse, JAV; kaip apskritai keičiasi bendra pasaulio situacija tiek politiniais, tiek saugumo ir ekonominės politikos klausimais. 2015­-aisiais buvo paskelbtos kelios mūsų tyrėjų studijos apie narystės ES dešimtmetį, kas įvyko svarbaus jo metu. Taip pat – apie XV vyriausybės prioritetų įgyvendinimą. 

– Praėjusiais metais pasaulio įvykiai – „Brexit“, JAV prezidento rinkimai, karas Ukrainoje – buvo plačiai nušviečiami žiniasklaidoje. Ar studentams įdomi užsienio politika, ar įdomesni Lietuvos politiniai įvykiai?

– Praėjusiais metais esame atlikę gana išsamią alumnų apklausą. Klausėme, kas jiems atrodo svarbiausia iš studijų institute, ką vertina labiausiai. Lietuvos aktualijų išmanymą ir tarptautinių santykių išmanymą rinkosi panašus skaičius apklaustųjų. Kaip pagrindinis privalumas, kuris vėliau naudingas dirbant valstybės sektoriuje, diplomatinėje tarnyboje, versle ar nevyriausybinėse organizacijose, nurodomas analitinių įgūdžių ugdymas.

– Kuriuose sektoriuose dažniausiai įsidarbina studentai, baigę TSPMI?

– Mūsų turimais duomenimis, maždaug pusė baigusiųjų dirba viešajame sektoriuje, tačiau ne tik valstybės tarnyboje, ministerijose, prezidentūroje ar Seime, bet ir švietimo ar kitose organizacijose. Kita pusė baigusiųjų dirba versle, nevyriausybiniame sektoriuje, tarptautinėse organizacijose, ES institucijose.

– Kai kurie TSPMI absolventai renkasi ir politiko kelią.

– Taip, politikais taip pat tampa. Dabartinės kadencijos Seime yra 6–7 parlamentarai, baigę bakalauro ar magistro programas institute.

– Kiek absolventų tampa politologais?

– Kai kalbama, ar Lietuvoje reikia tiek politologų, manau, dažnai klaidingai vartojama politologo sąvoka. Nes jei politologu laikysime žmogų, kuris gyvena iš to, kad domisi, analizuoja ir komentuoja politinius procesus, atlieka tyrimus, dėsto, – tai tokių yra labai nedaug. Nemažai mūsų instituto dėstytojų ir tyrėjų dažnai dar baigia ir magistro programą Didžiojoje Britanijoje ar kitoje šalyje. Pats esu baigęs tarptautinių santykių magistro studijas Anglijoje. Tačiau labai nedaug baigusiųjų institutą pasirenka toliau dirbti pedagoginę ir mokslinę veiklą.

Tiek tarp dėstytojų ir tyrėjų, tiek tarp studentų yra visų pagrindinių pažiūrų – tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų, tiek liberalių nuostatų. Tik tam tikru metu kai kurie iš jų labiau matomi ir aktyviau reiškiasi viešai.

Todėl politologo sąvoka nėra tiksli, nes mūsų misija ir tikslas – ugdyti žmones, kurie įgyja geriausią socialinių mokslų išsilavinimą Lietuvoje ir analitinius įgūdžius, kurių reikia tam, kad ir ateityje galėtų toliau mokytis, nesvarbu, ką darytų ir kokioje srityje dirbtų. Mano nuomone, toks instituto vaidmuo geriausiai atliepia ir visos visuomenės poreikius.

– Kokių politinių pažiūrų studentų daugiausia yra TSPMI?

– Negaliu pasakyti. Kai jūsų kolegos – Nemira Pumprickaitė ir kiti – iš LRT TELEVIZIJOS rinkimų naktį studentų paklausė, jie pakėlė rankas, kas už ką balsuos. Bet tai nėra reprezentatyvus tyrimas. Neturiu tyrimų rezultatų.

– Neretai pasigirsta kalbų, kad TSPMI – dešiniųjų meka.

– Žinau, kad taip sako. Bet, mano nuomone, tiek tarp dėstytojų ir tyrėjų, tiek tarp studentų yra visų pagrindinių pažiūrų – tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų, tiek liberalių nuostatų. Tik tam tikru metu kai kurie iš jų labiau matomi ir aktyviau reiškiasi viešai, todėl turbūt ir formuojama tokia nuomonė.

– Kokios tolimesnės instituto perspektyvos?

– Manau, labai svarbu išlaikyti tarpdiscipliniškumą bei požiūrių ir tyrimo krypčių įvairovę, kuri dabar būdinga institutui. Tai natūralus mūsų praktikuojamos akademinės laisvės rezultatas. Taip pat svarbu stiprinti mūsų tarptautinį matomumą ir ryšius su kolegomis Vakarų šalyse, geriausiai vertinamuose universitetuose, tiek rengiant bendrus tyrimus ar publikacijas, tiek pasiūlant savo ekspertizę, kuri jiems būtų įdomi ne tik vienos šalies atvejo studijos prasme.

Iki šiol dažniausiai mūsų analitikai tiesiog dalyvauja bendruose projektuose kaip Lietuvos ekspertai, kad pristatytų konkrečius Lietuvos politinio gyvenimo elementus ir jų analizę. Tokiuose projektuose Lietuva paprastai lyginama su kitomis šalimis ir ieškoma panašumų ar skirtumų bei mėginama juos paaiškinti. Mano vizija būtų tokia, kad mes ir mūsų tyrėjai būtume įdomūs ne tik kaip Lietuvos atvejo reprezentuotojai, bet galėtume pateikti įdomių, inovatyvių bendresnių įžvalgų apie tai, kas vyksta Europoje, ES, Rytų kaimynystėje.

Kai mūsų tyrėjai taps žinomi dėl tokių bendresnių įžvalgų ir naujų idėjų, manau, bus galima ne tik kalbėti, kad esame pirmi Lietuvoje, bet ir įsitvirtinti kaip žinomi bendrai šiame regione kolegoms Vakaruose.