„Ūkininko patarėjo“ redaktoriui Vyteniui Neverdauskui ir jo draugei Alantai Lauraitytei teks pakartoti gandrų šaudymo istoriją. Siekiant pašalinti byloje atsiradusius prieštaravimus, teismas nusprendė atlikti eksperimentą.

Nepaskelbė kalta

Kauno miesto apylinkės teismas narplioja prieštaringą gandrų žudynių istoriją. Kaltinamųjų suole – 23-erių A.Lauraitytė. Ji kaltinama neteisėta medžiokle. Baudžiamasis kodeksas už šią nusikalstamą veiką numato baudą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Teisiamųjų suole A.Lauraitytė nesėdi viena. Visada šalia jos mylimasis – „Ūkininko patarėjo“ redaktorius V.Neverdauskas. Būtent jam pirmiausia ir buvo pareikšti įtarimai dėl nušauto gandrų jauniklio. Netrukus daugiau kaip 30 metų jaunesnė redaktoriaus mylimoji pareiškė, kad gandrus šaudė ji. „Daugiau niekada to nedarysiu“, – teisme žadėjo A.Lauraitytė.

Teismui nepakako byloje surinktų įrodymų, kad nubaustų kalta prisipažinusią A.Lauraitytę. Teismo nuomone liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai per ikiteisminį tyrimą skyrėsi nuo duotų teisme.

Teisėjai vakare nusprendė, kad verta atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti eksperimentą. Taip siekiama nustatyti, ar liudytojai galėjo matyti, kas šaudė į gandrus.

„Lietuviški“ santykiai

Prieš teismui paskelbiant nutartį apie eksperimentą, A.Lauraitytė ir V.Neverdauskas buvo ganėtinai pakiliai nusiteikę, šmaikštavo. Išgirdę apie teismo sprendimą, jie elgėsi gerokai santūriau. „Mes ir taip žinome, kaip viskas buvo“, – pareiškė V.Neverdauskas.

Apie nušautą gandrą policijai pranešęs Henrikas Valionis dar praėjusiame posėdyje piktinosi, kad dalyvauja visai ne toje byloje apie kurią pranešė pareigūnams. Vyras negalėjo susitaikyti, kad kaltinimai pareikšti V.Neverdausko mylimajai. „Ji nesupranta ką daro. Teistumas – juk dėmė visam gyvenimui“, – dėl A.Lauraitytės prisiimtos kaltės stebėjosi H.Valionis.

Kaimynų tarpusavio nemeilė aiškiai jautėsi nagrinėjant bylą. Abu vyrai vienas kitam negailėjo karčių žodžių. Tuoj po įvykio V.Neverdauskas H.Valionį pavadino psichopatu, o H.Valionis V.Neverdauską – šizofreniku.

Tariama meilė gamtai

H.Valionis džiaugėsi, kad tyrimas bus atnaujintas. „Savo akimis mačiau, kad šovė V.Neverdauskas. Ji net negalėjo paimti šautuvo, nes jis laikomas užrakintas specialiai ginklams laikyti įrengtoje vietoje“, – aiškino H.Valionis.

Vyras neslėpė, kad pas V.Neverdauską dirbo sargu, kai pastarasis dar statė namą, todėl puikiai žino šautuvo saugojimo vietą. V.Neverdauskas aiškino, kad H.Valionis jį apkalba dėl to, kad buvo atleistas iš pareigų.

Prieš metus, netrukus po įvykio, H.Valionis „Kauno dienai“ tvirtino, kad kaimynas ne kartą grasino nušausiąs gandrus, nes jie dergia ant stogo. Pats V.Neverdauskas nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo akimirkos neigė savo kaltę. „Ūkininko patarėjo“ redaktorius tik prisipažino šaudęs į kregždžių lizdus, tiesa, kai jie buvę tušti. Šaudymo priežastis ta pati – nenoras, kad kregždės dergtų ant naujo namo stogo.

Paukščio neišgelbėjo

Teismas nenurodė, kaip tiksliai vyks eksperimentas. Eksperimentu bus siekiama išsiaiškinti, ar garbaus amžiaus V.Neverdausko kaimynai Valioniai galėjo matyti, kas šovė į gandrų jauniklį.

Kaimynų namus skiria maždaug 67 metrai. Valioniai tikina, kad pernai rugpjūčio mėnesį, apie 8 val. ryto, šūvius išgirdo būdami miegamajame, antrame namo aukšte. Iš tos vietos Valioniai tikina puikiai matę visą šaudymo epizodą.

„Jie jau net neužlipa ten, iš kur sako, kad matė“, – rėžė A.Lauraitytė. H.Valionis piktinosi, kad per ikiteisminį tyrimą V.Neverdauskui užkliuvo ir jo akinių dioptrijos, ir klausa.

Gandrų jauniklis buvo rastas pievoje. Tai nebuvo V.Neverdausko žemė.

Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai dar mėgino gelbėti gandro jaunikliui gyvybę, tačiau jų pastangos buvo bevaisės. Kulka pažeidė skrandį, inkstus ir jauniklis neišgyveno.