Tyrimo duomenimis, šiuose žieduose pakeitus eismo organizavimo tvarką pagerėjo ir eismo saugumas – sumažėjo eismo įvykių.

Prieš keturis mėnesius važiuojantiems Vilniaus žiedinėmis sankryžomis buvo įvestas aiškesnis ženklinimas, kad automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni ir sumažėtų spūsčių. Metams baigiantis, savivaldybė gavo pirmuosius vertinimus, kaip per keletą mėnesių pagerėjo šių dviejų žiedų pralaidumas.

Pakeitus eismo organizavimą Antakalnio ir Žirmūnų žieduose, ne tik pagerėjo šių žiedų laidumas, bet ir pravažiavimas pro šiuos žiedus tapo saugesnis. Taigi, vienu šūviu savivaldybė nušovė iš karto du zuikius.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai rugpjūtį-rugsėjį tyrė Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos g. bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. transporto ir pėsčiųjų eismo srautus. Žiedai buvo stebimi tiek ryto, tiek vakaro metu, kai transporto srautai gatvių tinkle yra didžiausi. Informacija buvo renkama ir pasitelkus dronus.

Dar prieš eismo organizavimo pakeitimus buvo prognozuota, kad Antakalnio žiedo laidumas išaugs. Tyrimas parodė, kad po pakeitimų šio žiedo laidumas pagerėjo dešimtadaliu: rytinio piko metu padidėjo 8,4 proc., vakarinio piko metu – 2,1 proc. Po eismo organizavimo pakeitimų Žirmūnų žiede rytinio piko metu eilių nebesusidaro, tiesa, vakarinio piko metu žiedo laidumas sumažėjo 7,9 procento dėl kaip manoma šioje vietoje išaugusių transporto srautų.

Pasak eismo specialistų, nauja eismo organizavimo schema atnešė miestiečiams naudos eismo saugumo ir laidumo požiūriu.

„Pakeitus eismo organizavimą Antakalnio ir Žirmūnų žieduose, ne tik pagerėjo šių žiedų laidumas, bet ir pravažiavimas pro šiuos žiedus tapo saugesnis. Taigi, vienu šūviu savivaldybė nušovė iš karto du zuikius. Tačiau norint dar didesnio saugumo, ateityje planuojame atitraukti kai kurias pėsčiųjų perėjas nuo Antakalnio žiedo, keisti viešojo transporto stotelių išsidėstymo vietas kuo toliau nuo žiedo, o dar ilgesniu laikotarpiu rekonstruosime Antakalnio žiedą į keturšalę šviesoforais reguliuojamą sankryžą“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Nors stebėjimų laikotarpis dar gana trumpas atlikti gilesnę analizę, tačiau išnagrinėjus eismo įvykių suvestines, jau dabar matyti gerėjanti eismo saugumo situacija:  stebėtu laikotarpiu (rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais) abejuose žieduose nebuvo įskaitinių eismo įvykių (įvykiai, kai jų metu sužalojami eismo dalyviai), o techninių -  sumažėjo dešimčia procentų (iki pertvarkos buvo 28, po pertvarkos 25), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Ginčytinų situacijų sumažėjo 6 kartus, t.y. į policiją nesikreipiama, o dokumentai sutvarkomi draudimo bendrovėse, dėl to spūstyse nebuvo gaišinami kiti eismo dalyviai.