Ketvirtadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyto Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų (5, 7, 9 klasių) tyrimo duomenimis, šio amžiaus laimingų vaikų dalis sumenko nuo 85,3 proc. iki 66,4 proc., palyginti su 2016 metų tyrimo duomenimis.

Sveikatos biuro specialistai nurodo, kad vaikus paveikė karantinas, todėl svarbu užtikrinti, jog popandeminiame pasaulyje jie grįžtų į įprastą gyvenimą, pagerėtų socializacijos įgūdžiai, sustiprėtų ryšiai su bendraamžiais.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip vaikus paveikė gyvenimas karantino sąlygomis. Padaugėjo vaikų, kurie jaučiasi nelaimingi, o laimingumas – vienas svarbiausių paauglių emocinės savijautos rodiklių“, – per pristatymą sakė „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.

Padaugėjo vaikų, kurie jaučiasi nelaimingi, o laimingumas – vienas svarbiausių paauglių emocinės savijautos rodiklių.

„Vilnius sveikiau“ specialistė Aurelija Šiautkulienė, pristatydama tyrimo duomenis, pažymėjo, kad laimingų vaikų mažėja vyresnėse klasėse.

„Amžiaus kontekste – penktokai jaučiasi laimingesni nei devintokai. Kuo vyresnis vaikas, tuo rodikliai žemesni“, – sakė A. Šiautkulienė.

Per 2020 metų rudenį atliktą tyrimą esantys laimingi nurodė 77,5 proc. penktokų, 61,4 proc. – septintokų, 60,9 proc. devintokų.

„Vilnius sveikiau“ atstovė teigė, kad suprastėjusius rodiklius lėmė nežinomybė pandemijos pradžioje, nes nebuvo patenkinti esminiai vaikų poreikiai, tokie, kaip saugumas, svarbumo jausmas.

„Vienas svarbiausių poreikių yra saugumo poreikis, ir pandeminio laikotarpio pradžioje daugelis kėlė klausimą, kiek aš saugus, ir nepatenkinus šio poreikio susvyruoja jausmas, kiek aš svarbus. Šių dviejų poreikių nepatenkinimas verčia jaustis nelaimingiems. Priežasčių gali būti įvairių, bet tokie duomenys verčia galvoti, kokių toliau veiksmų turime imtis, kad vaikai taptų laimingesni ir rodiklis nebūtų krentantis“, – kalbėjo A. Šiautkulienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad padaugėjo vaikų, aktyviai leidžiančių laisvalaikį, tačiau nepakankamai – tik kas trečias mokinys Vilniuje fiziškai aktyvus.

Tyrimas rodo, kad nuo 6,6 iki 10,4 proc. padaugėjo mokinių, aktyviai leidžiančių laisvalaikį, bet, anot „Vilnius sveikiau“ specialistės A. Šiautkulienės, šis rodiklis dar gana žemas.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos gyventojai tampa vis pasyvesni, ne išimtis ir Lietuva. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo“, – sakė A. Šiautkulienė.

Tyrime taip pat išskirtas vaikų prie ekranų praleidžiamas laikas – apie pusė jų (46 proc.) per dieną prie ekrano praleidžia apie tris valandas, savaitgaliais – 62 procentai.

Tyrimą koordinavo Higienos institutas, jis buvo atliekamas šalies mastu, jame dalyvavo 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Apklausos pradėtos vykdyti 2020 kovą, bet dėl pandemijos pratęstos spalio ir lapkričio mėnesiais.

Anketines apklausas Lietuvos mokyklose organizavo ir vykdė savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, Vilniaus mieste buvo apklausti 1253 moksleiviai.

Tyrime dalyvavo Vilniaus miesto 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai, jis atliktas 2020 metų spalio ir lapkričio mėnesiais. Pirmą kartą toks tyrimas vykdytas 2016 metų kovą.