Ekstremaliųjų situacijų komisijoje vakar svarstyta, kaip pažaboti įsisiautėjusius žolės degintojus.

„Pernai gaisrų žaliuosiose plotuose buvo mažiau. Nuolat rengėme reidus ir baudėme neprižiūrimų teritorijų savininkus. Tada gaisrų sumažėjo. Šiemet jau viršijome pernyštį gaisrų skaičių“, – sakė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Paciūnas.

Pernai užfiksuoti 75, o šiemet – jau 86 atvirų teritorijų gaisrai. Šį mėnesį 67 kartus degė sausa žolė.

Dažniausiai žolė padegta Vilijampolėje – 27 gaisrai. Į Petrašiūnus ir Aleksotą ugniagesiai jau vyko po 14 kartų. Mažiausiai tokių gaisrų užfiksuota Centre – tik vienas.

R.Paciūnas pastebėjo, kad žolė ar šiukšlės dažniausiai užsiliepsnoja, kai mokyklose pasibaigia pamokos. Taip patvirtino trečiadienį Dainavos rajone po pamokų pagauti vaikai, bandę padegti konteinerį.

„Yra dvi priežastys – padegama nenupjauta žolė arba kalnai šiukšlių, o kita – chuliganiškas padegimas, kurio kaltininkai – vaikai“, – sakė R.Paciūnas.

Pasak savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, šiuo metu daug kauniečių tvarkosi savo valdas ir į krūvas krauna nugenėtas šakas.

„Šakos priimamos Nemajūnų gatvėje esančioje aikštelėje, kur yra smulkintuvas, tačiau gyventojai sako, kad jas vežti per toli. Tada šakos atsiduria ant sklypo žolės arba sumetamos prie gatvės ir padegamos arba paliekamos. Žmonės užmiršta, kad mieste griežtai draudžiama uždegti bet kokį laužą. Neįmanoma ir nustatyti tų, kurie sutempė šakas, o tai jau tampa savivaldybės galvos skausmu“, – sakė R.Savickienė.

Vakar Ekstremalių situacijų komisijoje nuspręsta rengti specialius reidus, per kuriuos bus gaudomi ne tik žolės degintojai, bet ir neleistinose vietose šakas, lapus ar kitas atliekas išmetantys gyventojai. Ugniagesių teigimų, vėliau neretai piktavaliams kyla pagunda tokius nelegalių šiukšlių kalnus tiesiog sudeginti.

Gresia įvairios baudos

Už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai.

Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1 000 litų bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.

Žemės savininkams, kurie, pastebėję savo valdose degančią žolę, nesiima jokių priešgaisrinės apsaugos priemonių, numatyta 600 litų bauda.