Potvynio rizikos zonoje gyvena nemažai Kauno ir Kauno rajono gyventojų. Prieš dvejus metus neįtikimai patvinusi Neris padarė daugybę nuostolių, buvo kilusi reali grėsmė ir žmonių gyvybei. Pavasarėjant auga nerimas – ką reikės daryti, jei į kambarį pradės veržtis vanduo?

Sapnuojasi potvynis

Neris dar rami, tačiau Naujasodžio gyventoja Irena Matulienė rankų sudėjusi nesėdi. “Va, nešuosi iš rūsio daiktus – ruošiuosi“, – tarė moteris.

Dauguma kauniečių pernai vandens stichijos nepajuto. I.Matulienė nepakliuvo tarp tų laimingųjų. Upė savo galią jos sklype demonstravo jau antrus metus iš eilės.

“Man naktimis sapnuojasi. Kur nesisapnuos, jei net namas traškėjo, bėgti reikėjo. Priešgaisrinės apsaugos klausiau, ar gali ledai namą nunešti. Sakė, kad negarantuoja, kad taip neatsitiks“, – pasakojo kaunietė.

Per didįjį potvynį prieš dvejus metus jos rūsyje vandens buvo beveik iki lubų. Labiausiai nukentėjo katilinė. „Įranga, daiktai, baldai, kurie ten buvo, – viską teko nešti į konteinerį. Matot, čia nelikę nė vienų durų. Visas sulaužė srovė. Į rūsį buvo dvejos durys. Vienos jų – metalinės. Ir jas reikėjo išmesti, nes vanduo sulankstė. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad vanduo gali pridaryti tokių nuostolių. Kol pats nepatiri, negali įsivaizduoti“, – tikino I.Matulienė.

Nors nuostolius atlygino draudimas, kaunietė pavasarinio atlydžio laukia su nerimu. „Didžiausias šokas man buvo, kai pažvelgiau pro langą ir neišvydau tvoros – ji buvo jau po vandeniu. Šitas vaizdas man iki šiol akyse stovi“, – neslėpė I.Matulienė.

Samdė žmogų budėti

Per prieš dvejus metus buvusį potvynį I.Matulienės name dingo elektra. „Pernai nusipirkome dyzelinį elektros generatorių. Sklype padarėme drenažą, į šulinį nuleidome pompą, budėjo žmogus ir pumpavo vandenį. Prie langų, prie rūsio buvome sukrovę smėlio maišų“, – pasakojo I.Matulienė. Pastangos pasitvirtino. Pernai vanduo užpylė tik pavėsinę, skendo tik dalis sklypo.

Šiam pavasariui kaunietė dar labiau pasirengusi. Vasarą į jos valdas vienas po kito suko sunkvežimiai su moliu, smėliu. Pasiaukštinusi sklypą, moteris dar pasistatė ir betoninę tvorą. Dėl visa pikta arčiausiai upės paliko stūksoti kelias smėlio krūvas. „Nežinome, pro kur veršis vanduo. Kur reikės, ten ir naudosime tą smėlį“, – aiškino I.Matulienė.

Pasak jos, giminaičiai, draugai jau seniai užprašyti, kad ateitų į pagalbą, jei pradėtų semti potvynis.

Studijavo potvynių suvestines

„Man baisu, kaip leidžia ir toliau čia namus statytis. Kažin ar gyventojai žino, kas jų laukia? Kai pažiūriu, tuose sklypuose esantis paaukštinimas – tik lašas jūroje. Ten dar ir kelią palei upę leido nusitiesti“, – užjausdama būsimus naujakurius kalbėjo Naujasodžio gyventoja I.Matulienė.

Statydamasi namą, ji klausė Aplinkos apsaugos agentūroje, ar, prasidėjus potvyniui, namą apsems. Kaunietė buvo patikinta, kad tikimybė labai maža – 2 proc.

Vieni moters kaimynų, Regimantas ir Rita Malakai, prieš pradėdami statybas išstudijavo buvusių potvynių suvestinę. „Ir iš karto sklypą aukštinome trimis metrais. Atsisakėmė rūsio. Vienas kaimynas, žinodamas apie potvynius, rūsį įsirengė visiškai hermetišką, jame net ir automobilį laiko“, – kalbėjo R.Malakas.

Kelias, einantis pro juos, yra 29 m virš jūros lygio, o upės vanduo vasarą siekia 24 m virš jūros lygio.

Įsirengė pavojaus sireną

Radikių kaimas taip pat turi taikytis prie prie upės. Neapsikentęs potvynių, kaimo gyventojas Vaclovas Sūnilaitis pasiūlė idėją, kad apsisaugoti nuo potvynio būtų galima pastačius puskilometrio ilgio ir pusantro metro aukščio pylimą. Jam panaudoti galima Nerį tvenkiantį dumblą ir žemes.

Tam, kad šiam projektui reikalingų lėšų galėtų prašyti iš Kauno rajono savivaldybės, valstybės ir ES, Radikiai atsižadėjo sodininkų bendrijos statuso ir tapo kaimu.

Radikiškiai savo iniciatyva įsirengė ir sireną su garsiakalbiu, kurie, prasidėjus potvyniui, turės pažadinti visus aplinkinius. Ją įjungti galės bet kuris kamo gyventojas. Prietaiso mygtukas pritvirtintas prie stulpo ir prieinamas visiems.

Tačiau ne visi Radikių gyventojai žino apie sireną. “O kur ji pakabinta?” – susidomėjo Janina Rūškienė. Ji buvo nusiteikusi labai karingai: „Mes tai upei parodysim!”

J.Rūškienė tikisi, kad šiemet potvynio Radikiuose nebus. Vis dėlto turtą nuo upės pokštų apsidraudė. „Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad upė gali taip patvinti. Taigi krantas šitoks aukštas!” – prisimindama didįjį potvynį prieš dvejus metus kalbėjo J.Rūškienė.

Iš darbo grįžo valtele

Tą naktį radikiškė namuose buvo su tuomet penkiolikmečiu anūku. “Jam smagu buvo, nuotykis, o aš laksčiau po namus ir nežinojau, ko griebtis. Žiūriu pro langą – jau pirtukė užsemta, malkos, lentos plaukia. Gatve tekėjo smarki srovė. Tik su motoriuku prieš ją galėjai pasiirti”, – pasakojo J.Rūškienė.

Tą rytą jos vyras iš darbo grįžo valtele. "Buvau išvažiavęs į naktinę pamainą. Pasisekė – išsaugojome mašiną. Kitų automobilius sugadino vanduo”, – pasakojo Mindaugas Rūškys.

Radikiškiai vis dėlto nesigaili, kad čia gyvena. “Netoli Kauno, grynas oras. Kad tik nesugalvotų to miškelio naikinti”, – žvelgdama pro langą vaizdu gėrėjosi J.Rūškienė.

Bijo miegoti pirmame aukšte

Apie įrengtą įspėjančiąją sireną susidomėjusios klausė ir ponia Vilma su dukra Egle. Paauglė po potvynio bijo miegoti pirmame aukšte, žada, kad, vos tik pradėjus tirpti ledams, važiuos gyventi į Kauną.

Radikiškės pasakojo, kad prieš dvejus metus paskendo daug šunų, vištų, vos nežuvo ir kaimyno sūnus, tą naktį miegojęs rūsyje.

Eglės mama, kaip ir dauguma kaimynų, automobilį stengiasi laikyti ne prie namų, o aukščiau esančiame miškelyje ir taip išgelbėti nuo vandens.

“Šaldytuvas, skalbyklė irgi buvo užsemti, bet labai trumpai. Jiems nieko nenutiko. Tačiau sprogo rūsyje įrengtas šildymo katilas”, – apgailestavo ponia Vilma.

Neries siautėjimas atnešė ir teigiamų dalykų. Eglę vasarą džiaugina po potvynio prie upės atsiradęs puikus smėlio paplūdimys.

Ponia Vilma pastebėjo, kad dėl galimo potvynio Radikiuose krito namų kainos.

Vanduo bėgo per langus

„Kol šalta, ramiai miegam“, – sakė kieme triūsiantis Algis Jurgaitis. Jis savo namelyje dažniausiai apsistoja tik savaitgaliais. Jis liovėsi naudotis rūsiu, jo neremontuoja. Jeigu vėl užsems – išvengs nuostolių.

Anksčiau rūsys buvo dailiai iškaltas lentelėmis. Bet per didįjį potvynį iki lubų prisipildė vandens. „Vėliau tos lentelės ėmė pūti – nuplėšiau ir sukūrenau“, – apgailestavo vyras.

Ta diena prieš dvejus metus, kai patvino upė, atrodė labai rami. „Vieną naktį miegojau Radikiuose, o po to išvažiavau į Kauną. Paryčiais skambina kaimynas: „Vanduo pro langus bėga!” Iš pradžių nepatikėjau. Po darbo atvažiavau, vanduo jau buvo nuslūgęs. Ir lauke, ir kambaryje pilna dumblo. Jam išdžiūvus, gyvatvorė atrodė kaip tinklas. Ko tik ant jos nebuvo prikibę...“ – šypsojosi vyras ir prisiminė, kad prieš daug metų, kai statėsi namelį, čia viską irgi užpildavo.

„Vieno kaimyno sklype būdavo prikrauta lentų, kito – malkų. Pakilęs vanduo jas nunešdavo, o grįždamas visiems padalydavo“, – juokėsi A.Jurgaitis.

Stebi kiekvieną rytą

Kauno rajono savivaldybės vyr. specialistė civilinei ir darbų saugai Regina Cibulskienė mano, kad iniciatyvą, kaip gintis nuo potvynio, turi parodyti gyventojai. „Direktorius Radikių gyventojams pažadėjo skirti pinigų. Žinoma, reikia, kad jie ateitų su parengtu projektu“, – aiškino R.Cibulskienė.

Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Gediminas Jankus sakė, kad numatytas posėdis aptarti su potvyniu susijusiems dalykams. Į posėdį pakviesti ir Kauno rajono savivaldybės atstovai, kad pasidalytų radikiškių patirtimi.

Pasak G.Jankaus, Naujasodyje ar kitur gyvenantys žmonės, kuriems gresia potvynio pavojus, pirmiausiai turėtų patys bandyti apsisaugoti statydami pylimus, ištuštindami rūsius, aukščiau pakeldami baldus, kitus vertingus daiktus. „Jeigu patys nebeišgali to padaryti, jie turėtų kreiptis į savivaldybę“, – patarė G.Jankus.

Jis apie pernykštį potvynį Naujasodyje neturįs duomenų, todėl prašo gyventojų bent keliais sakiniais raštu apibūdinti buvusią situaciją ir kokios pagalbos jiems reikėtų.

G.Jankaus turimais duomenimis, šiemet tokio potvynio, koks buvo prieš dvejus metus, neprognozuojama.

Pernai Neries stichijos daug kur buvo išvengta, kai ant ledų sangrūdų, dėl kurių pakilo upės lygis, iš lėktuvo buvo piltas juodžemis.

Domeikavos seniūnijos, kuriai priklauso Radikiai, seniūnas Raimondas Stankus pasakojo, kad planų, kaip suvaldyti galimą potvynį, kol kas nėra, nes nėra ir ledų sangrūdų. „Kiekvieną rytą, važiuodamas į darbą, apžiūriu upę, ar nekyla vanduo“, – sakė seniūnas.

Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė sakė, kad pavasario neramiai laukia ir aleksotiškiai. Nemažai jų nukenčia ne tik nuo potvynių, bet ir prasidėjus didesniam polaidžiui.

Atmintinių, kaip elgtis potvynio atveju, galima rasti savivaldybių, seniūnijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėse.