Politikė tikina, kad ši valdančioji koalicija, priešingai negu praėjusioje kadencijoje daugumą sudariusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ketina eiti platesnių galių suteikimo savivaldai kryptimi.

„Aš manau, kad priimant tą įstatymą, buvo sukurtas ydingas precedentas ir tai, tam tikra prasme, yra finalinis „valstiečių“ valdymo akcentas, kurie savivaldos galias ir savarankiškumą ribojo. Tai būtų toks simbolinis veiksmas, bet pakankamai svarbus grąžinant šią aikštę į Vilniaus savivaldybės rankas ir žinau, kad tą liniją mes ketiname tęsti, būtent įgalinant savivaldą, o ne apribojant jos veikimo erdvę, kaip tai buvo daroma praėjusią kadenciją“,- „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ne Seimo reikalas yra nurodinėti, ką konkrečiai vienoje atskiroje aikštėje ar kitoje erdvėje reikėtų statyti, kaip tai daryti ir kas tai turėtų daryti.

Seimo pirmininkei abejonių dėl šio įstatymo atšaukimo poreikio nekelia ir tai, kad sostinės valdžia šioje aikštėje vėl galės įrenginėti įvairias instaliacijas, kurių įkūrimą šiuo metu iš esmės riboja priimtas įstatymas. Pasak jos, nacionalinė valdžia apskritai neturėtų kištis į pavienių kultūros objektų valdymo klausimus.

„Viena vertus, pasitikėkime vieni kitais, o kita vertus, ne Seimo reikalas yra nurodinėti, ką konkrečiai vienoje atskiroje aikštėje ar kitoje erdvėje reikėtų statyti, kaip tai daryti ir kas tai turėtų daryti“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad prieš daugiau nei trejus metus Vyriausybės, Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro inicijuotą konkursą dėl memorialo Lukiškių aikštėje laimėjo skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos“ idėja. Antroje vietoje likę „Vyčio“ skulptūros autoriai tokį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui reikalaudami laimėtoją pripažinti neteisėtu, o kūrybines dirbtuves pratęsti.

2019 m. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad konkursą laimėjęs skulptoriaus A. Labašausko kūrinys atitiko keliamus reikalavimus ir atmetė ieškovų skundą. Šį sprendimą ieškovai tuomet apskundė Apeliaciniam teismui. Apeliacinis teismas taip pat nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad konkursą laimėjusio autoriaus A. Labašausko idėja yra netinkama.

Diskusijos dėl to, kuri skulptūra turi būti Lukiškių aikštėje, paaštrėjo praėjusią vasarą, kai Vilniaus miesto savivaldybė Lukiškių aikštėje įrengė dirbtinį paplūdimį.

Tuomet Seimas skubos tvarka priėmė įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Remiantis įstatymu – erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

2020 m. rugsėjo 24 d. parlamentarai priėmė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrino Lukiškių aikštės perdavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.