Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, apžvelgdamas šiuos metus, pasidžiaugė, kad rajone gerėja gyvenimo kokybė, daugėja jaunų žmonių, plėtojasi verslas, o ekspertai antrus metus iš eilės Kauno rajono savivaldybę vertina kaip vieną geriausių šalyje.

– Kaip apibūdintumėte šiuo metus?

– Tai buvo bendradarbiavimo, partnerysčių, įsipareigojimų metai. Pasirašėme sutartis su Gruzijos Gorio ir Italijos Marineo miestais. Bendradarbiaujame su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Žurnalistų sąjunga, Lietuvos krepšinio federacija. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu.

– Ką jos duoda rajono gyventojams?

– Gimsta daug gražių projektų. Pavyzdžiui, šiemet su Lietuvos krepšinio federacija parengėme unikalų projektą „Krepšinio diena mano mokykloje“. Taip pat surengėme senųjų kryžių atstatymo ir naujų krepšinio stovų pastatymo akciją. Planuojame įgyvendinti kitas iniciatyvas, viena jų galės būti 3 x 3 krepšinio čempionatas.

– Kauno rajono pasididžiavimas – Garliavos sporto centras. O kaip situacija kitose seniūnijose? Ar žmonės turi kur sportuoti?

– Džiaugiuosi, kad po daugelio metų masiškai atnaujinami stadionai, sporto aikštynai Kačerginėje, Vilkijoje, Čekiškėje, Karmėlavoje, Garliavoje, Domeikavoje, Batniavoje, Zapyškyje.

Pasirašėme sutartį su verslininkais: bendrovė, statysianti prekybos centrą Raudondvaryje, įrengs ir sporto aikštę.

Rajonas garsėja ir gražiomis sporto pergalėmis: moterų krepšinio komanda „Hoptrans -Sirenos“ žaidžia Lietuvos moterų krepšinio lygoje, o moterų rankinio komanda „HC-Garliava“ tapo Lietuvos čempionėmis.

– Šaltuoju metu laiku visiems rūpi šilumos ūkio reikalai. Ką rajono valdžia padarė kovodama su didelėmis sąskaitomis?

– Šiemet Garliavos jėginėje pradėjo veikti biokuro katilas. Vandžiogaloje taip pat planuojama pastatyti biokuro katilinę. Ji ne tik bus ekonomiška, bet ir ekologiška – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 158 tonų per metus.

Vilkijoje šalia vieno seniausių daugiabučių Tulpių gatvėje pastatytas biokuro katilas, kuris pakeitė nesaugią ir neekonomišką katilinę. Keturiuose daugiabučiuose šiluma pasiekia 101 butą keturiuose daugiabučiuose.

Ežerėlyje bendrovė „Klasmann-Deilmann“ ketina statyti durpėmis kūrenamą jėgainę.

– Rajono gyventojams labai svarbu patogiai pasiekti namus. Kaip užtikrinamas susisiekimas kaimų, miestelių gyventojams?

– Turime 26 visuomenei būtinus maršrutus. Jais rieda „Kautros“, „Uma trans“ „Merulos“, „Antirijaus“ autobusai. Norėdami išlaikyti nepelningus, bet žmonėms reikalingus maršrutus ir nedidinti bilietų kainų, skiriame daugiau lėšų dotacijoms – jos padidėjo nuo 3,5 iki 5 mln. litų per metus. Vežėjai už sutaupytas lėšas perka naujas mašinas, pavyzdžiui, pasirodė pirmieji dešimt „Kautros“ autobusų su Kauno rajono savivaldybės atributika. Džiugu, kad jie ekonomiški ir pritaikyti neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms. Vežėjai savo lėšomis finansavo keturių keleivių laukimo paviljonų įrengimą Garliavoje, Batuose, Domeikavoje, Gervėnupyje.

– O kaip sprendžiate komunalines problemas?

– Sparčiai vykdomi vandentvarkos darbai. Jie pradėti Karmėlavoje, Ramučiuose ir Kačerginėje, derinamas Zapyškio vandentvarkos projektas. Įrengtas gręžinys ir pakloti vandentiekio tinklai Patalmušėlyje. Garliavoje vandentvarkos projektuose bendradarbiaujame su verslininkais.

Pakaunės gyvenvietėse taip pat keičiame žibintus. Girionyse, Ringauduose šviečia nauji LED šviestuvai. Jie leis sutaupyti daugiau lėšų. Nauji šviestuvai bus įrengti ir Raudondvaryje, Pilies bei Didžiojoje gatvėse.

– Daug kur Lietuvoje uždaromos mokyklos. Kokia situacija Kauno rajone?

– Mes nepuolėme aklai vykdyti iš viršaus nuleistos reformos. Nusprendėme išsaugoti mokyklas ir atokiose vietovėse. Nors mokinių skaičius mažėjo, tačiau stengėmės išsaugoti mokytojų darbo vietas. Daug dėmesio skiriame ir ikimokykliniam ugdymui. Atidarytos 9 naujos grupės, pernai – 10. Į jas priimta 200 mažųjų rajono gyventojų. Tai padės mažinti eiles į vaikų darželius.

Daug dėmesio skiriame daugiafunkciams centrams. Kačerginėje įkursime pirmą tipinį tokį centrą. Jame bus organizuojamas ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, neformalus vaikų ugdymas, meninis bendruomenės ugdymas, kultūrinė veikla. Ringauduose daugiafunkcis centras yra labiau kūrybinis. Panašius centrus numatėme įrengti Užliedžiuose, Liučiūnuose.

– Kada bus baigta Raudondvario dvaro rekonstrukcija?

– Jau padaryta daug darbų. Juos puikiai įvertino ir neseniai dvare susitikę trys Baltijos šalių prezidentai. Šis ansamblis yra rajono vizitinė kortelė. Čia vyks Kauno filharmonijos, Kauno muzikinio teatro, Kauno nacionalinio dramos teatro organizuojami renginiai. Didelio atgarsio susilaukė tarptautinis „Žemės meno“ festivalis. Svarbu, kad atgimęs dvaras tarnautų vietos bendruomenei, padėtų jai susitelkti ir turiningai leisti laisvalaikį.

Visi dvaro pastatų atnaujinimo darbai bus užbaigti iki kitų metų liepos. Tikimės, kad, Lietuvai pirmininkaujant ES, Raudondvaris vėl pasitarnaus tarptautiniams renginiams.

Kultūros renginių netrūksta ir kitose rajono vietose. Kulautuva seniai garsėja bardų festivaliu „Akcijų alėja“. Naujoje Kulautuvos amfiteatro scenoje vyko 26-oji Kauno rajono dainų ir šokių šventė.

25 seniūnijas suvienija „Rudens sambariai“ – žemdirbių šventė.

Džiaugiamės, kad Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro ansamblis „Serbentėlė“, vadovaujamas Daivos Bradauskienės, šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos premija.

– Kauno rajonas turi daug gražių vietų. Kokius turizmo projektus ketinate įgyvendinti?

– Kauno rajone įjungėme žalią šviesą dviračių takų plėtrai. Sausį buvome pirmoji šalies savivaldybė, patvirtinusi dviračių maršrutų schemą. Joje yra 331 km trasos. Numatoma tiesti takus per Kačerginę iki Zapyškio. Šios trasos infrastruktūrą, statinius, poilsiavietes projektuoja architektas Gintaras Prikockis. Trasa taip pat drieksis nuo Kulautuvos iki Lampėdžių. Be to, planuojame įrengti keltą per upę iš Zapyškio į Kulautuvos paplūdimį. Taip bus suformuotas patrauklus turizmo žiedas.

Jau gausiai lankomas ir minėtas Raudondvario dvaras. Ten persikėlė mūsų Turizmo informacijos centras, ateityje jis turėtų išaugti į Turizmo ir verslo informacijos centrą.

– O kokie rūpesčiai labiausiai slegia rajoną?

– Tebėra daug žvyrkelių. Dedame daug pastangų, kad daugėtų asfaltuotų kelių. Bet šią problemą turime spręsti su Vyriausybe.

Smarkiai nuvylė nenuosekli Susisiekimo ministerijos politika. Prieš kelerius metus buvo patvirtinta oro uostų plėtros strategija. Joje Kauno oro uostas turėjo tapti pigių skrydžių centru. Šią politiką rėmė ir savivaldybė, sparčiai augo keleivių skaičius. Tuo metu sostinėje po „FlyLAL“ bankroto keleivių vis mažėjo. Deja, netikėtai pasikeitė Susisiekimo ministerijos pozicija. Į Vilniaus oro uostą imta vilioti pigių skrydžių bendroves. Tai paskatino didelę dalį skrydžių ten perkelti ir Kaune pagrindinę bazę įsteigusią aviakompanija „Ryanair“. Tokia nenuosekli politika daro didelę žalos visam Kauno regionui.

Viliamės, kad naujoji Vyriausybė sugrįš prie ankstesnių įsipareigojimų, įžvelgs didelių galimybių šioje vietoje, kur šalia oro uosto yra Kauno laisvoji ekonominė zona, žadama statyti didžiausią Baltijos šalyse viešąjį logistikos centrą.

– Lietuvos laisvosios rinkos institutas, vertindamas įvairias sritis miestų ir ne miestų grupių savivaldybėse, antrus metus iš eilės Kauno rajonui skiria aukštą indeksą: tarp 53 ne miesto savivaldybių Kauno rajonas užėmė antrąją vietą. Kas nulėmė tokią sėkmę?

– Tai ne tik savivaldybės, bet ir visų rajono gyventojų, įmonių vadovų, darbuotojų nuopelnas. Stengiamės sudaryti palankias sąlygas verslui. Esame patvirtinę mažiausius fiksuotus pajamų mokesčius dirbantiesiems su verslo liudijimais.

Kauno rajone gyvena daug gabaus ir energingo jaunimo. Net 22 proc. gyventojų yra iki 29 metų amžiaus. Taigi esame ne sustabarėjusi, o jauna, gyvybinga savivaldybė.

Kas dveji metai Kauno technologijos universitetas savivaldybės užsakymu atlieka sociologines apklausas. Jos padeda sužinoti aktualiausius gyventojų poreikius ir lūkesčius. Suprantama, kad ne viską įmanoma iškart įgyvendinti, tačiau gerų rezultatų galima pasiekti tik žinant situaciją, kruopščiai ir nuosekliai dirbant.