Pasak jos, taikos sutarties sąlygos abipusiu šalių sutarimu yra konfidencialios ir neatskleidžiamos trečiosioms šalims.

Rugsėjį V. Valiušaitis ir jį atstovaujančios profesinės sąjungos advokatai pateikė prašymą Vilniaus darbo ginčų komisijai dėl neteisėto tyrėjo atleidimo iš darbo Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Prašyme buvo nurodyta, jog darbo atleidimo priežastis yra fiktyvi, o tikrieji jo atleidimo motyvai – diskriminaciniai, susiję su V. Valiušaičio mokslinėje veikloje reiškiamais vertinimais ir pažiūromis į prieštaringai vertinamą 1941 metų birželio sukilimą bei istorines asmenybes, tokias kaip Kazys Škirpa, Jonas Noreika-Generolas Vėtra, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Lukša Daumantas, Juozas Brazaitis.

V. Valiušaitis anksčiau BNS sakė, jog birželio sukilimas – svarbi šalies laisvės kovų dalis, anot tyrėjo jis karine prasme buvo nukreiptas prieš Sovietų Sąjungą, o politine – prieš nacistinę Vokietiją.

Birželio sukilimas buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 metų birželio 22 dieną Kaune, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Šis sukilimas tiek visuomenėje, tiek tarp istorikų nėra vertinamas vienareikšmiai.

Jo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą. Prieš sovietų valdžią kovojantiems partizanams vadovavo stichiškai susidaręs Vietinės apsaugos štabas. Kaune veikė 26, miesto apylinkėse – dar 16 partizanų būrių. Iš viso jie turėjo apie 3 400 kovotojų.

Birželio sukilimo įvykiai Lietuvos žydų atmintyje yra įsirėžę kaip jų tragedijos pradžia dėl panašiu metu prasidėjusių pirmųjų pogromų, tačiau, pasak istorikų, šių įvykių aklai susieti negalima ir būtina turėti galvoje sudėtingą to meto kontekstą, kai persipynė daugybė skirtingų veiksnių ir tragiškų nutikimų.

V. Valiušaitis tuomet taip pat pabrėžė, jog atleidimą ginčija dėl, jo nuomone, bibliotekos atliktų procedūrinių klaidų, tyrėjo teigimu, prieš atleidžiant iš darbo, jam formaliai buvo pasiūlyta užimti bibliotekininko pareigas, kurios iš esmės neatitinka jo kvalifikacijos.

Tuo metu Martyno Mažvydo biblioteka nurodė, kad V. Valiušaitis dirbo Informacijos politikos ir analitikos departamente, kuris tyrimų veiklų nevykdo.

Atlikus vidinį tyrimą, anot įstaigos, departamente buvo panaikinta perteklinė pareigybė, o V. Valiušaičiui atsisakius užimti kitas jam pasiūlytas pareigas, darbo sutartis buvo nutraukta suėjus įspėjimo terminui.

Biblioteka tikino, jog tuo metu laisvų tyrėjų pareigybių kituose departamentuose nebuvo.

Šiuo metu bibliotekos generalinės direktorės pareigas eina Aušrinė Žilinskienė, jos laimėtas konkursas šiuo metu yra apskųstas ir nagrinėjamas teisme.